Esame pašaukti gyventi drauge.Nuo seno lietuviai gyveno bendruomenėmis, kaimais. Kaimo bendruomenė – tai ne tik žmonių susivienijimo forma, bet ir per šimtmečius susiformavęs gyvenimo būdas. Čia didžiausias lobis buvo žmogus, ir   bendruomenės pašaukimas buvo priimti visus iki vieno tokius kokie yra, nieko iš jų neišskiriant.

Beveik kiekvienas kaimas turėdavo senolį, padedantį spręsti kaimyninius ar giminių ginčus, turėjo savo pribuvėją ir žolininkę, savo keistuolį ar „pokštininką“, paįvairinantį valstiečių kasdienyb. Būdavo kaime ir koks kvailelis ar neturtėlis, bet net vaikams drausdavo iš jų šaipytis, dar daugiau - dažnai paviesdavo prie stalo ir pavalgidindavo.

Nors visi buvo skirtingi, neturėjo įstatų, nepildė stojimo anketų  bet visi laikėsi nusistovėjusių nerašytų įstatymų, kurių pagrindas – 10 Dievo įsakymų, ir jie savaime buvo bendruomenė. Jau tada vyravo supratimas, kad tvarka ir ramybė kaime priklauso nuo pačių bendruomenės narių. Žmonės daugiau bendraudavo, nes pastoviai susitikdavo darbuose, talkose, bažnyčioje, per atlaidus. Dabar to nebeliko: benravimą pakeičia televizorius - šalta ir bedvasė dėžė, kurianti gyvenimo iliuziją kiekvienam asmeniškai. 

Tradicinė senoji bendruomenė buvo tam tikras savivaldos lygis, kurios pagrindu kūrėsi ir pati valstybė. Juk tauta – tai didelė bendruomenė, jungiama bendros kilmės ir savimonės. Prisiminkime istorinį Perlojos republikos fenomeną. Tai pavyzdys, ką gali padaryti paparasti miestelio, ne didesnio už mūsų Svėdasus, žmonės.

O štai keletas skaitytojų nuomonių.

Ir iš viso ką reiškia ta bendruomenė? Tai kažkoks dirbtinis darinys. Bendruomenėje žmonės gyveno visą laiką ir ar bėdoj, ar nelaimėj vienas kitam padėdavo ir padeda. Tai savaime suprantama be įstatų ir derinimų. O žmonės į dirbtinius darinius nesijungia ir nedirba visuomeniniais pagrindais, nes nėra poreikio. Kaimas sensta. Pensininkai reguliariai gauna pensijas ir tuo patenkinti, vargo nemato. O jaunimas galvoja kaip užsidirbti pragyvenimui, kaip gauti darbą ir vaikus išmaitinti. Ne galvoj jam bendruomenės susiėjimai. Jei žmonės patys nerodo iniciatyvos, bet nesiskundžia, vadinasi viskas tvarkoj. Ko čia reikia nervintis, kad bendruomenė neveikia. Ar ne taip?

Miestelio nesujudins ir nepagyvins nei seniūnas,nei bendruomenės pirmininkas tol, kol gyventojai ir toliau bus pasyvūs bei kasdieninių serialų žiūrovai prie savo televizorių. Siūlau tokią akciją "Išjunk televizorių - ateik į"kulturkę"!". Renginių, susitikimų, pasisėdėjimų per visus metus tikrai yra. Tačiau į juos ateina nedaug žmoniu, arba, kas ateina - dažnai tik pakritikuoti kas kokia suknelę apsivilkusi, ar kaip ten kojas ant scenos sudėjusi...Gražus buvo kalėdu laikas su gyva prakartėle, su kitais dalykais, bet stebėtojų buvo daugiau negu iniciatyvos. 
O miestelis ir toliau bus garsus savo serialais, ilgaliezuviais, ir "diplomuotais" sekliais morkomis, kurie niekaip nenurimsta kas kiek pinigu turi, kas nama pasistate ir nuo kokio gi vyro vaiko susilaukė "susiedų" duktė... Serialų miestelis...

Aplamai, bendruomenės užsiciklinę tik prie renginių. Taip negalima. Ir be jūsų yra kam tais renginiais užsiimti. Bendruomenė privalo spręsti socialines, buitines, aplinkos tvarkymo ir kt. problemas! Pabuskite, pagaliau!Ir gana biudžeto lėšas naudoti tik renginiams. Ieškokite rėmėjų iš tos pačios bendruomenės, kitaip jos - tik laiko klausimas.

Bendruomenė nevyriausybinė organizacija, kuri neturi nei etatų, nei darbuotojų. Tai nesuprantu kas ką gali sakyti dirba, nedirba. Jeigu visiems gerai, kaip yra, tai ir gerai, o jei nori kažką keisti savo gyvenime, tai tegul visi pakruta. O šiaip visi tik kalba, kitus kaltina, o patys ką pasiūlė ar padarė? Čia visose bendruomenese tas pats kaip amen poteriai, nieko naujo.

Nuostabus kraštas tie Svėdasai. Nepakartojama gamta ypač pavasarį ir vasarą. Ir žmoniu įvairių ten yra, bet tikrai labai daug nuostabiu, kurie kuria, tvarkosi ir dziaugiasi, kad tokiam nuostabiam Dievo kampelyje gyvena. O tie kurie viskuo nepatenkinti - piršto nepajudina, kad padėtų puoselėti savo miestelį. Kiekvieną kartą, kai tenka ten apsilankyti, širdyje kyla sentimentų. Svėdasiškiai, džiaukitės, kad gyvenate tokiame nuostabiame krašte, tokioj ramybėj. Burkitės, kurkite, bendraukite, nebūkite abejingi vieni kitiems. Kiekvienas pradėkite nuo savęs, nuo savo kiemo, ir paklauskite savęs, kuo galite būti naudingi vieni kitiems ir savo kraštui. Sėkmės Jums, svėdasiskiai!