„Žinau, kad atradęs mandalą kaip „aš" išraišką,
aš atradau tai, kas man svarbiausia"
K. G. Jungas.
Mandalos simbolis įvairiose kultūrose egzistuoja daugiau kaip 2000 metų. Tai Vienybės simbolis, kuris atspindi Dievą, Visatą ir Žmogų kaip nedalomą visumą. Mandala – piešinys apskritime, kuris kuriamas ritualiniais, estetiniais ar asmeniniais tikslais. Mandalos egzistavimo tikslas – sudėlioti, harmonizuoti viską, kas “išmėtyta” aplinkui. Prisiliesti prie šios sakralios dvasinio meno formos gali kiekvienas, norintis įsileisti į save naują patirtį ir PAŽINTI SAVE, patirti būseną, kai kalbame ne sau, o klausomės savęs. Mandala tai Tavo realybės atspindys, išreikštas geometrinėmis formomis, spalvomis, simboliais ir ženklais, tereikia išmokti jį perskaityti...
Toks kvietimas šeštadienio popietę atvedė į biblioteką norinčius susipažinti su Mandalų piešimu. Užsiėmimą vedė Rokiškio saviugdos centro vadovė, dailininkė Asta Keraitienė. Galerijos, kurioje ir vyko užsiėmimas, sienas puošė Astos tapybos darbų ir mandalų paroda.
Daugelis tampame vis didesni vartotojai ir vis mažesni kūrėjai - vis labiau tolstame nuo savo tikrosios prigimties. Kaip susigrąžinti pirmapradį vientisumą, kuo užpildyti atsirandančią dvasinę tuštumą?
Vieną iš tokių galimybių mums siūlo meno terapija, meninė saviraiška. Ir jos tikslas ne sukurti tobulą kūrinį, o tiesiog išreikšti save kūrybos proceso metu. Tokia saviraiška leidžia išsakyti tuos jausmus ir potyrius, kurie yra virš žodinės raiškos ribų. Vakarų kultūroje mandalas išpopuliarino garsus šveicarų psichiatras, psichoanalitikas K.G. Jungas. Išanalizavęs savo paties spontaniškai nupieštus kūrinius ir susiejęs juos su savo savijautos pasikeitimais, jis suprato, jog mandala – tai įrankis, padedantis atrasti savo savastį, išlaisvinti kūrybiškumą, apsivalyti nuo pykčio, baimės, depresijos, net fizinio skausmo.
Apie mandalas Asta pasakojo išsamiai ir suprantamai. Sužinojome, kad mandala sanskrito kalba - tai ratas su centru. Plačiąja prasme ji reiškia dėsningumą arba simetrišką struktūrą, išsidėsčiusią apie visa apjungiantį centrą. Todėl mandala galime pavadinti gėlės žiedą, snaigę, Visatą ar erdvę aplink save. Mandala taip pat galima vadinti metų, paros ar kitokį ciklą.
Po trumpos meditacijos, skambant lengvai muzikai, pasinėrėme į kūrybą. Pusantros valandos leidome piešiniui kurtis tarsi savaime- piešėme savo Mandalas. Ir kartu tarsi sugrįžome į vaikystę – piešėme, tai ką norėjome ir kaip norėjome...
Vėliau Asta supažindino su kiniškos arbatos gėrimo ceremonija, vaišinomės kvapnia arbata, gėrėjomės nupieštomis mandalomis, aptarėme jas, pasidalinome savo potyriais. Trys valandos pralėkė lyg vienas nuostabus akimirksnis. Jauki, šviesi patalpa, šiltas, nuoširdus, atviras bendravimas, džiaugsmingas bendrystės jausmas. O už lango krito baltos snaigės uždengdamos rudenį...
Svėdaų bibliotekos bibliotekininkės Dalia ir Violeta
© 2024 svedasai.info | Interneto svetainių kūrimas
|