Irmos Randakevičienės nuotr.
Pilietis
Plačiojoje, erdviojoje Stepo Zobarsko gatvėje gyvenantis
Dalius Veršelis, iškritus didiesiems šių metų sniegams, nedideliu traktoriuku nuvalė šaligatvį ne tik prie savo namų, bet nepatingėjo , nepagailėjo degalų - pravažiavo visos gatvės šaligatvius iš vienos ir kitos pusės. Dabar visą gatvę dengia slidus, klastingas ledas, o šaligatvis švarus ir sausas - patogus vaikščioti. Kaimynai, gatvės gyventojai ir kiti praeiviai dėkingi.
Drama
Piliečiai teiraujasi ar negalima būtų kultūros namuose įkurti dramos būrelį, bet kultūros darbuotojai neatsiliepia. Juk kaip puiku būtų pasiruošti ir suvaidinti Vaižganto, kitų svėdasiškių sukurtų dramų. Kad ir mokytojo Jono Butkaus " Šaulišką meilę".
Princas
Scenos princu tituluojamo populiaraus dainininko Ryčio Cicino koncertas Svėdasuose neįvyko - nes buvo parduota vos 12 bilietų. Radžis gerokai populiaresnis, jo pasiklausyti susirinko visa šimtinė, net ir miestelio elitas.
Padidės
Svėdasų parapija greitai padidės, nes jai atiteks keli kaimai iš 1942 m. įkurtos, kadaise viltingai augusios, bet po karo visai sunykusios ir dabar naikinamos Inkūnų parapijos. Jei taip dar Adomynės ir Duokiškio, tai Svėdasų katalikiška bendruomenė vėl išsiplėstų, sugrįžtų į XIX amžiaus ribas. Daug tada būdavo, net iki penkių tūkstančių žmonių svėdasinių.
Kimba - nekimba
Nors žiema ir nešalta, bet ledas ant ežerų dar laikosi storesnis nei 10 centimetrų ir ypatingi žūklės mėgėjai meškerioja vos ne kasdien. Vytautas Juknevičius prieš porą savaičių sutiktas šypsojosi ir pastebėjo, kad nekimba. Ant Alaušo per dieną sugavęs vos kelias mažytes kuojas. Vėjas ne toks ir mėnulio fazė nepalanki. Žuvis nors ir po vandeniu ir po ledu - dangaus ženklus jaučia. Juozas Gaučys taip pat keliauja mėgautis gamta vos ne kasdien - vis geriau nei per diena su žmona namuose prabūti.
Ant Beragio šiek tiek kimba - nors ir nedidelių daugiausiai apie 100 gramą sveriančių karšių pasiseka sužvejoti ir du kilogramus.
Kashmir
Vasario 14 - Šv. Valentino - meilės diena. Klausausi senos geros muzikos - Led Zeppelin " Kashmir", Bee Gees " Night Fever", Rod Stewart " Sailing" ir rašau laiškus. Ir atsiliepia Karalienė R. Taip, ji man nuostabiausia.
Maršas
Vilniaus svėdasiškiai pasipuošę Užgavėnių kaukėmis, meilės dieną maršu pražygiavo sostinės Gedimino prospektu, jų linksmybės tęsėsi Vilniaus įgulos karininkų ramovėje - dainavo, šoko, vaišinosi...
Reklama
Vasario 16 - ios šventės reklama žiniasklaidoje pasirodė vėlai. Pirmasis apie renginį Svėdasuose pranešė mūsiškis " patriotų" portalas - taikliai sudėliojo akcentus, ypatingai pabrėždami karių dalyvavimą. Kai kas, perskaitę apie husarus, pamanė, kad jie atjos ant arklių.
Abejingieji
"O man ne šventė..." - nustebino gerai pažįstamas vyrukas, dar patikinęs, kad tą šventą dieną abu su žmona namie, niekur neišėję praleisią - vienas ant vieno, o kitas ant kito fotelio. Yra gi piliečių, kurie nors ir turi vėliavos neiškelia, pasimelsti už tėvynę ir už bendruomenę neina, tik savais reikalais gyvena ir dar tėvynę keiksnoja. Būkime kitokie, būkime piliečiai, bukime verti svėdasiškų vardo.
Trejybė
Pagaliau išganinga trejybė - Vasario 16 - ios pamaldose už tėvynę dalyvavo ir Svėdasų bendruomenės pirmininkė Asta Fjellbirkeland, ir seniūnas Valentinas Neniškis, ir klebonas Vydas Juškėnas. Gimnazijos direktoriaus nepasigęsta.
Vakarai
Miestelio aikštėje, saliutuojant gimnazistams skautams ant ryškiai Vakarų link pakrypusio aukšto stiebo lietuvišką trispalvę iškėlė svėdasiškis, misijų Afganistane ir kituose karštuose taškuose dalyvavęs Lietuvos kariuomenės kapitonas Karolis Morkūnas.
Du himnai
Aikštėje darniai nuskambėjo sutartinai giedama Juozo Kudirkos Tautinė giesmė, o štai bažnyčioje maldos užbaigtos Stepono Galvydžio sukurtu, iškilmingai, maršo tempu skambančiu Svėdasų himnu: " Gyvuokite, žydėkite, puikieji mūsų Svėdasai. Šviesius laikus regėkite, teskamba dainos čia linksmai..."
Istorija
Istoriniame pranešime pažymėta prigimtinė mūsų tautos teisė būti laisviems ir gyventi taikoje su kaimynais. Prisiminti nesiminti nelengvi kovų už laisvę metai, imperijos nuo Baltijos iki Juodosios jūros šlovė, sunykimas, dešimtmečiai nelaisvės, sukilimai, karai ir 1918 m . vasario 16 - oji. kova su besiveržiančiais priešais savanoriai ir tarpukario karininkai svėdasiškiai. Žymiausias jų - Jonas Motiejūnas - Valevičius - Didžiojo karo didvyris, savanoris, ypatingo pasitikėjimo majoras, ilgametis Utenos apskrities komendanatas ir ...Sibiro lagerių kalinys.
Partizanai
Pokario kova su sovietiniais okupantais, nepriklausomybės aušros viltis, partizanai ir jų bastionas Šimonių girioje. Tragedija 1949 metų rudenį, didvyrių vardai. Ši diena, patikimi sąjungininkai ir viltis, kad praeito amžiaus baisybės nepasikartos. Ši diena - simboliška kariuomenės ir visuomenės suartėjimo diena, kvietimas gyventi sąžinės šviesoje ir vienybėje bei šūkis: "Tegyvuoja teisinga ir nepriklausoma Lietuva".
Delfinai
Šventinę sceną kultūros namuose puošė ne tik tautinė simbolika bet ir šuolyje skriejančių delfinų siluetai. Ką, kokią užslėptą mintį jie simbolizuoja,? Kodėl gi delfinai, o ne Beragio ar Alaušo žuvys - juk tokie gražūs ešeriai, lynai, o lydeka tai tautiška, nuostabi ir nepakartojama.
Leliūnų benefisas
Nuotaikinga dainuojančių ir grojančių saviveiklininkų grupė skleidėsi, kaip kaleidoskope skilo, lipo į vis naujus ir naujus vienetus. Jaunos mergaitės jautriai sudainavo modernią partizanišką dainą, šoko kaubojiškus šokius, dainavo liaudies dainas, vyresnės moterys pasipuošusios tautiškai dainavo dainas iš seniai seniai. Ansamblis su keliais akordeonistais ir būgnininku, žaisminga dainele kvietėi vyrus labiau mylėti moteris ir šviesi viltinga gija, viską vienijanti tėvynės meilės tema.
Košė
Kas gi labiausiai suartina žmones - bendri pietūs, pasidalijimas maistu. Ryžių su mėsa ir prieskoniais košė, išvirta kavinėje " Pas Gedą" buvo puiki, o išgėrus karštos arbatos ar vyno darėsi dar linksmiau. Šiokios tokios sportinės, na ir proto varžytuvės bei dideli gardūs riestainiai, kitokie saldumynai šį tą apie svėasų istoriją išmanantiems, į nesudėtingus klausimus atsakyti gebantiems.
"Hameris"
Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai iš pajuostės atlėkė galinga, šarvuota, amerikietiška pėstininkų mašina " Hamer", kuriuo pavežiojo nemenką būrį laimingųjų smalsuolių. Nuo stogo nuimtas sunkusis kulkosvaidis tapo matyt didžiausią svėdasiškių susidomėjimą sukėlusiu ginklu. Maigė, sukinėjo, tyrinėjo jį ir maži ir dideli, savo tvirtomis rankomis jo rankeną spaudė, taikytis bandė ir rimti ūkininkai. Ne juokai - net 12,7 m m kalibras, per minutę gali iššauti net iki 500 šūvių ir sveria gi net 84 kilogramus. Anykščių savanorių iš Vyčio apygardos 5 - ios rinktinės 505 kuopos demonstruoti minosvaidžiai, net garsusis niekaip nepasenstantis " Carl Gustaf", pistoletai, kelių rūšių automatiniai šautuvai, lengvasis kulkosvaidis, šalmai, kuprinės, kitos įdomybės.
Pašaudyti
Paimti šautuvą į rankas, užtaisyti, nusitaikyti, spustelėti gaiduką - išgirsti tik tuščią spragtelėjimą, nusifotografuoti. Mažoka. Garsas tarsi iš patrankos kas šaudytų - pamanymas tolėliau esančių, o tiems kurie arčiau - galimybė iššauti tik sprogstantį, bet be kulkos šovinį. Nukreipus ginklą aukštyn tiesiog į dangų - gal ten nieko nesužeisim. Ir - o dieve - vakarietiškas ginklas užsikirto. Taip stipriai, kad teko ieškoti plaktuko... Atšoko, užtaisius iššovė, bet ir vėl užsikirto. Gerai gi, kad ne mūšio lauke...
Pro šalį
Didi atrakcija, panašiu į lazerio spindulį, žaibiškai šatrus sėjančiu, automatiniu ginklu pašaudyti. Tarškia, pataikius, taikinį kaip rėtį suvarpo, tiesiog skylę gausumu šratų išmuša. Sekasi gi jaunimui. Bandau ir aš, kaip senas kareivis, gal porą kartų kadaise iš " kalašnikovo" šaudęs, imu ginklą. Per taikinį taikausi, suvedu, paleidžiu seriją. Laimingai - visi šūviai pro šalį, kažkur žemiau, tarsi ne žaislinis ginklas būtų, o iš tikro karo fronte lietuvis katalikas į priešus šaudytų. Vis pro šalį, kad žmogaus nenušaut.
Papulkininkis
Šventėje dalyvavo ir Svėdasuose gyvenantis Norvegijos kariuomenės aviacijos atsargos papulkininkis Helge . Lietuviška kariuomene gyvai domėjosi, ginklus čiupinėjo, ir kaip savo krašto - to kuriame anksčiau gyveno, patriotas pasiūlė kada kariškiams ar šiaip visuomenei šį tą apie Norvegijos kariuomenę papasakoti.
Taikos
Parako dūmai išsisklaidė, išsiskirstė ir žmonės, vėl tylu, dvelkteli vėjelis, pavasariniu balsu sucypsėjo zilė. Alaušo ledu, kaip neįprasta, ant pačiūžų čiuožė keli žmogeliai. Dangus mėlynas, mėlynas, saulė skaisti, bet kišenėje užčiuopiu tuščią šovinio tūtą... Taika, tai labai daug, pasaulyje gi daug kur neramu, tad ir gyvenkime taikiai, teisingai, nepamiršime ir pasimelsti, kad tik karo dūmai mūsų padangių neužtemdytų.
© 2024 svedasai.info | Interneto svetainių kūrimas
|