Puiki knyga apie kaimus dvynius

Pušalote (Pasvalio r.) pristatyta tik ką išleista mokytojos Elenos Rutkauskaitės knyga „Gyvenimus jungianti upė. Toliūnų ir Gegobrastos kaimų istorijos“. Elena Rutkauskaitė gimusi netoli Pušaloto, Eimuliškio kaime, baigusi Šiaulių mokytojų instituto Istorijos fakultetą. Ji buvo ne tik puikia istorijos mokytoja, daug žinojusia, mokėjusią tai perteikti. Visą amžių rinko, kaupė kraštotyrinę medžiagą.

Sukaupta medžiaga apie gimtąjį kaimą dar tebelaukia savo eilės, o dviejų gretimų kaimų – Toliūnų ir Gegabrastos istorijos jau solidžiame leidinyje. Mokytoja gyvena Gegabrastoje, savo motinos gimtinėje, su broliu. Jai netoli devyniasdešimties – yra išsaugojusi puikią atmintį, beribę meilę kiekvienam sutiktam, norą ir gebėjimą darbuotis, savo aplinkoje kurti grožį ir gėrį.

Knygą labai kruopščiai redagavo kraštietė žurnalistė Janina Bagdonienė (Prankaitė), dabar gyvenanti ir dirbanti Biržuose. Lėšomis šios knygos leidimą rėmė gausus būrys ir Gegobrastos, ir Toliūnų kaimų gyventojų, pagrindinis mecenatas – Alvidas Kumpauskas.

Knygoje aprašyti Toliūnai ir Gegabrasta – du greta esantys Lėvens upės skiriami kaimai. Šimtmečių istoriją skaičiuojantys Toliūnai, minimi nuo 1587 metų, o Gegabrasta – vienintelis stačiatikių kaimas Pasvalio rajone, kuriame gyventojai pradėjo kurtis 19 a.4-tą dešimtmetį.

Šių kaimų vaikai lankė tą pačią mokyklą Gegabrastos kaime, kuri laiko tėkmėje keitė ne tik pavadinimus, bet ir mokamąją kalbą. Pirmą kartą ji duris atvėrė 1900 m. ir vadinosi Nikolskaja narodnaja prichodskaja škola. Vandens malūnas, stovėjęs Toliūnuose, tiekė mokyklai elektrą. Abiejų kaimų žmonės tame pat malūne malė miltus. Visi naudojosi ta pačia brasta, norėdami trumpinti kelią. Gaivinosi tuose pačiuose Lėvens vandenyse. Jie kartu šventė šventes ir kentėjo negandoms užėjus.

Smagu buvo matyti būrius žmonių, suėjusių į puikios knygos sutiktuves. Gera buvo girdėti Mokytojos kalbėjimąsi su ją sveikinusiaisiais, įsiklausyti į jos prasmingus palinkėjimus kiekvienam. Ilgai užsitęsusi Pamoka, taip tos dienos šventę, pavadino vienas iš buvusių mokinių, neprailgo, o norėjosi, kad ji tęstųsi ir tęstųsi.

Padovanotų gėlių gausa liudijo apie didžiulę žmonių meilę ir pagarbą mokytojai Elenai Rutkauskaitei. Mums liko nepeprastai stropiai parengta knyga – žinių lobynas, metų metais taip kruopščiai po trupinėlį rinktas ir kauptas.

Ona Striškienė, Paįstrys-Pušalotas