Šiandien sveikiname Motinas. Pagerbiame, prisimename, džiaugiamės, gėrimės, didžiuojamės. Pagalvojame apie Jas, apie moteris, kurios buvo ir pasiliko kantrios, išmintingos, darbščios, kurios pernešė mūsų tautos gyvastį, ją saugojo baisiausių neramumų metais, kurios mus išmokė tarti pirmuosius žodžius pačia unikaliausia, didingiausia pasaulio kalba - lietuviškai. Jų artumas, jų maldos įkvėpė drąsos eiti gyvenimo keliu siekiant teisingumo ir gėrio. 

Didysis svėdasiškis Vaižgantas savo svarbiausią kūrinį - kovų už laisvę ir kultūrą epopėją dedikavo svėdasiškėms moterims. "... savo krikšto motinai Ksaverijai Grižaitei, seserims Marijonai Nokutienei, Onai Indrelienei, Severijai Mėginienei ir kitoms gilaus tikėjimo Svėdasų parapijos moterims, tikroms savo bendradarbėms, už tai, kad jos nesiliovė Dievą prašiusios, idant aš darbą dirbdamas neįkliūčiau ir nuolat įkliūdamas bent nepražūčiau."

Vaizdelyje: Vaižganto laikų moterys - svėdasiškės

Raimondas Guobis