Šiais metais jau antrą kartą pakvietėme vaikus į kūrybinę kraštotyrinę stovyklą Kunigiškių I kaime Anykščių rajone. Stovyklos sumanytojas Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis. Vėl subūrėme vaikus kūrybai ir atradimams gyvenant etnografinėje Kunigiškių sodybos klėtelėje, kurioje šviesos tiek, kiek gamta per duris ir mažytį langelį įleidžia, o kurti visoje jos erdvėje. 

Toje erdvėje, kuri veik nepakitusi nuo 1876 metų, kuomet gimė nepriklausomos Lietuvos vienas žymiausių dailininkų akvarelistų, skulptorius, diplomatas, valstybės tarnautojas, pedagogas Kajetonas Sklėrius. Šią idėją palaikė ir prisidėjo stovyklos meno vadovė dailės mokytoja Kristina Striukienė.

Būtent K. Sklėriaus nepelnytai primirštam vardui gaivinti ir skiriama ši stovykla jo tėviškės kaime. Pernai džiaugėmės sėkmingu projektu ir jo metu vaikų iš Svėdasų J. Tumo - Vaižganto gimnazijos sukurtais darbais. Šiemet kvietėme vaikus iš keturių aplinkinių rajonų - Anykščių, Kupiškio, Rokiškio ir Utenos. Penkios dienos kelionėms, susitikimams, kūrybai ir gimstančiam atradimui - piešti su džiaugsmu.

Stovyklos tikslas - padėti vaikams atskleisti savyje glūdintį talentą kurti. Puikios pedagogės dailės mokytojos Kristinos Striukienės globojamos ir mokomos aštuonios mergaitės iš Kamajų J. Strazdo, Svėdasų J. Tumo - Vaižganto, Užpalių gimnazijų ir Šimonių pagrindinės mokyklos sukūrė net po du paveikslus.

Ne visos iki šios stovyklos piešė, ne visos manė turinčios tam gebėjimo, bet tikiu - visos turėjo tikėjimo, kad gali kurti. Šis jų ir stovyklos organizatorių tikėjimas pavirto tikru atradimu ir joms pačioms, ir jų tėveliams - paveikslus gyrė ir profesionalus dailininkas Arūnas Vilkončius - Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos direktorius. 

Stovyklauta buvo smagiai - keliavome į Kernavę. Ten aplankėme muziejų. Išgirdome bei pamatėme daug įdomybių gido pasakojamų ir rodomų. Kopėme į piliakalnius ir vėjui debesis genant žvelgėme į Nėries tėkmę, klausėmės muziejininko R. Guobio pasakojimo apie senovės laikus, pilis ir žmones.

Neaplenkėme Ukmergės piliakalnio stūksančio pačiame miesto centre - ten laisvės pajautimą smagiai suteikė supynės - tokioje vietoje tikras smagumas nesvarumą pajausti įsisupus aukštai. Karštos dienos ir kelionės nuovargis kaip mat dingo atsigaivinus Kavarsko šv. Jono šaltinio skaidriausiu vandeniu. Tuomet lengviau buvo pasiekti ir grožėtis Anykščių Šeimyniškėlių piliakalniu. 

Keramikė Dangira Pyragaitė mergaites mokė molio paslaptis pažinti. Kiekviena savo rankomis sukūrė savitą dirbinį iš molio. Lankėmės Kunigiškiuose esančiame Svėdasų krašto muziejuje ir ten klausėmės Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos direktoriaus profesionalaus dailininko Arūno Vilkončiaus pasakojimo apie dailę senuose mokyklos suoluose sėdint - taip, lyg prieš šimtą metų pamoka vyktų...

Neliko nepažintas ir Juodonių piliakalnis - apie jo paslaptis pasakojo Vilniaus universiteto doktorantas archeologas Karolis Minkevičius. Ne tik pasakojo, bet ir į "ekspediciją" mergaites išsiuntė - reikėjo žmonių veiklą nuo seniausių laikų liudijančių ženklų ieškoti ir rinkti. Dar buvo jauki vakaronė prie laužo bene ilgiausią dieną į trumpiausią naktį palydint, dainuojant ir skardžiai juokiantis...

Didžioji laiko dalis stovykloje buvo skirta tapybai. Susikaupusius įspūdžius mergaitės potėpiais ant drobių spalvomis ir vaizdais skleidė - pasirinko temas, labiausiai įstrigusias, stipriausią įspūdį palikusias. Dirbo susikaupusios, mokytojos Kristinos padedamos rinko tinkamiausias kompozicijas, spalvas ir visas kitas subtilybes... ir štai pirmoji nuostaba - potėpis vienas paskui kitą ir gimsta paveikslai...

Gėlės iš piliakalnių šlaitų, Kernavės bažnyčia, dangūs ir debesys, pilių kalnai su dangumi susiliečiantys... įkvėpimas neapleido stovyklautojų net ir lietui beldžiant į langus - kūrė ir atradimu gyveno įmindamos paslaptį - matyti aplink grožį ir jį potėpiais drobėje palikti gali kiekvienas. Įkvėpimas augo, tad mergaitės net po du paveikslus sukūrė. Jie keliaus į parodas Anykščių L. S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, Rokiškio J. Keliuočio, Utenos A. ir M. Miškinių, Kupiškio rajonų viešosiose bibliotekose, vaikų gimnazijose, keliaus ir į sostinę Vilnių.

Taip liudys, kad net neturėję sąlyčio su profesionalia daile vaikai, gali save ir savyje atrasti įkvėpimo džiaugsmingai kūrybai. Penkios dienos buvo įprasmintos smagios bičiulystės, įdomių susitikimų, naujų patirčių, džiugios, laisvos kūrybos. 

Stovyklą organizavo VšĮ Atvertos langinės, jos idėja patikėjo ir finansiškai bei palaikymu rėmė verslo įmonės ir organizacijos. 

Metai netruks prabėgti, keisis skaičiai kalendoriuje, o mes jau numatėme ką kursime kitoje stovykloje po metų, kai ilgiausių dienų savaitę vėl kviesime vaikus atrasti savyje džiaugsmo kurti. Tikime, kad maži jų pasiekimai šiandien leis tvirtu žingsniu gyvenimo keliu keliauti, savimi tikėti ir pasitikėti.

Iš visos širdies dėkojame visiems, kurie neliko abejingi ir parėmė šį sumanymą bei jame dalyvavo. Austėja, Greta, Ernesta, Simona, Ieva, Ugne, Ievute, Kamile - Jūs nuostabios!

VšĮ "Atvertos langinės"