„Ilgės“ – taip senovėje lietuviai vadino rudens laikotarpį iki advento. Gal dėl to, kad ilgi vakarai, o gal dėl to kad , ilgiesi išėjusių anapilin artimųjų. Senovėje jiems prisiminti, buvo sugalvotas šėšėlių teatras. „Šypsenėlė “nutarė pažaisti su šešėliais. Nuo ko pradėti, sužinojome pabuvoję spektaklyje - „Voro vestuvės“ .

Ten gavome pirmąsias pamokas kaip pasidaryti lėlytes. Pasirinkome lietuvių liaudies pasaką -„Velnias ir lietuvis“. Ši pasaka apie tai, kaip lietuvis apgavo velnią. Pasidarėme lėlytes, „ekraną“, pasiskirstėme vaidmenimis ir ilgai repetavome. Lapkričio 10 d. spektaklį parodėme Svėdasų vaikų darželyje „Pasakų bobutė“- Kamilė, išsitraukusi iš senovinio lagamino knygą, ją skaitė, o Austėja, Gabrielė, Adelė, Aidas, Miglė, Erikas, Mėta - vaidino.

Po to apsikeitėme vaidmenimis- mes žiūrėjome , o darželinukai sutiko trumpam tapti artistais. Vaikai velniūkščio neišsigando, todėl ėjo drąsiai ir patys jį gąsdino. O velniūkščio, pasirodo, paties didžiausio bailio būta, nes labai išsigando meilės (širdelė), šviesos (saulutė), sveiko maisto (morka), drąsos (liūtas), švaros (šluota), dainelių (natos) ir labiausiai - vaikų šypsenų. Jų lydimi ir atsisveikinome iki kito karto. Dėkojame darželio auklėtojoms už kvietimą, o vaikučiams už pagalbą žaidžiant šešėlių teatrą..

Asta Medinienė
Nuotraukos Ingos Kilienės