Neseniai Lietuvoje buvo minima miškininko diena. Ta proga visuose Valstybinės miškų urėdijos padaliniuose vyko įvairūs renginiai, skirti pažymėti šią dieną. Anykščių rajono miškuose esanti Mikierių girininkija jau ketvirtus metus kvietė pasiklausyti įstabaus vestuvinio elnių riaumojimo. Renginio sumanytojai – Svėdasuose (Anykščių r.) gyvenantys Laimis ir Marius Trumpickai, tėvas ir sūnus, papasakojo apie miškininko profesiją, kuri vienija visą jų šeimą.
Dabar Laimio Trumpicko šeimoje net trys miškininkai – žmona Daina, kurią sutiko dar studijuodamas antrame Žemės ūkio akademijos kurse, taip pat pasirinko šią profesiją.
Laimis prisimena, kaip po studijų abu gavę darbus Anykščių rajone apsigyveno šalia miško. „Vaikai gimė ir augo miške. Miškas – visas mūsų gyvenimas. Pavasarį suėjo jau trisdešimt metų, kaip dirbu šį darbą ir jau neįsivaizduoju kaip būtų galima gyventi be miško“, – sako L. Trumpickas.
Patyręs miškininkas jau gerai pažįsta visą Mikierių girininkijos teritoriją ir teigia, jog niekada nebuvo rimtai paklydęs miške.„Savo girininkijoje galėčiau eiti nepaklysdamas ir naktį. Man giria – pažįstama kaip savas sodas“, – patikina L. Trumpickas.
Per tiek darbo metų miškininkui yra tekę ne kartą ieškoti paklydusių žmonių, anksčiau jų būdavo nemažai. Miško svečius vilioja gėrybių klodai, uogautojai ir grybautojai užplūsta girią vos prasidėjus sezonui. Su paklydusiais žmonėmis buvę įvairių, net anekdotinių, situacijų, pavyzdžiui, kai žmogus paliko automobilį prie Šimonių ir atsidūrė Mikieriuose – beklaidžiodamas nuėjo net dešimt kilometrų…
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Utenos apskrities žiniose“ . Autorė - Inga KLIMIENĖ
© 2024 svedasai.info | Interneto svetainių kūrimas
|