Cheminiai lėktuvų pėdsakai, biočipai, kempinligė, paukščių gripas, kiaulių maras, EBOLA, vakcinavimas, kaukės ir kitos nesąmonės, kurios vyksta dabar - nėra nei naujiena, nei atsitiktinumas. Tie, kurie  kiek nors rimčiau domėjosi respublikos gyvenimu ir pasaulinėmis tendencijomis, apie tai žinojo gana seniai. Tik ne visi tikėjo, kad viskas įsisuks tokiu tempu, nes daugiau atrodė kaip mokslinė fantastika ar religininkų kliedesiai. Mat tokių įvykių raida gana tiksliai buvo aprašyta Biblijos pranašystėse. O kas gi šiais laikas ją skaito, o juo labiau tiki.

Bandymas apšviesti kraštiečius per šį tinklalapį, per dvylika metų nedavė apčiuopiamesnio rezultato. Plintant internetui, patvirtinančių žinių apie šėtoniškus planus vis daugėjo. Nano-, geno-, bio- technologijų vystymosi tempai privertė suklusti net skeptikus, nes pradėjo aiškėti, kad visuotinės kontrolės įgyvendinimas - visai realus dalykas. Gudresnieji pradėjo tam ruoštis: pirko nuošalesnes sodybas, namus, įsirenginėjo autonominio apsirūpinimo sistemas. Vienur kitur atsirado ištisos bendraminčių gyvenvietės...

Na o kaip svėdasiškiai? Senieji po truputį iškeliauja Anapilin, o gyvieji nelabai linkę bendrauti ir domėtis tokiais klausimais. Nedaugelis jaučia poreikį ateiti į bendruomenės susirinkimą nors kartą į metus. Gerai, kad nors jaunimas susibūrė į "bunkerį", bet kas jiems paaiškins, kam reikia ruoštis jau netolimoje ateityje...

Išgyventi visada lengviau kolektyve. Net gyvūnai tą supranta ir laikosi būriais ar grupėmis. Na, o žmonės?... Reikia pasakyti, kad garsusis herojus Ostapas Benderis buvo teisus, sakydamas, jog skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Iš ties, kam traukti žmogų už ausų, jeigu jis to nenori. Nenori žinoti, kas jo laukia ir nenori suprasti, kad valdžia yra visiškai nenusiteikusi jį gelbėti...