Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mums buvo žadama, kad "po kelerių metų gyvensime kaip Švedijoje". Dabar panašu, kad greit teks gyventi kaip Rojuje, t.y., be dujų, elektros ir be pinigų...

Logika diktuoja dvi išlikimo strategines kryptis - aktyviąją ir pasyviąją. Paskutinioji - pati paprasčiausia: prisipirk konservų, žvakių, "užsikask" kokioje nors nuošalioje sodyboje ir lauk, kol pasibaigs atsargos arba iš ten iškrapštys kokio nors spec. būrio vyrukai.

Labai tikėtina, kad pirmiau už juos tave suras išbadėję "vakcinuoti vs edukuoti" asfaltiniai tautiečiai, kurie tingėjo ruoštis atsargas, nematė reikalo domėtis blogėjančio gyvenimo priežastimis ar vaikščioti į protesto akcijas. Žinoma, po tokių tautiečių "vizitų" tavo atsargų likučiams tikrai bus "amen"...

Pirmoji strateginė kryptis patikimesnė, orientuota į tolimesnę ateitį, bet jau sudėtingesnė, nes reikalauja vieningumo ir suderintų taktinių veiksmų. Ką reikėtų daryti? Nuo ko pradėti? Ar pasiruošęs asmeniškai prisiimti vieną kitą nors mažą įsipareigojimą šios strategijos įgyvendinimui?

Rašykite, siūlykite, komentuokite ČIA