Dienos tema, Šimonytės pasvarstymai apie ekonominį nuosmukį primena surežisuotą Vyriausybės viešųjų ryšių pranešimą spaudai, - situacija prasta, ją komentuoti būtų neprofesionalu, bet nori nenori reikia. Pirmas klausimas lyg ir į temą, bet ne apie Šimonytės veiklą. Trišalė taryba sutarė didinti minimalią algą iki 924 eurų popieriuje. Darbdavių konfederacija siūlo klausimą atidėti iki rudens.

Šimonytė teigiamai vertina susitarimą, nes juo remiantis rengs biudžetą. Vyriausybė čia ne prie ko. Ji turi reaguoti. Reaguos per mokesčių pakeitimus apmokestinant gyvulių ūkį. Duoda suprasti, ji priversta tai daryti. Šimonytė neatsako į klausimų, o jos atstovė spaudai organizavusi viešųjų ryšių pranešimą spaudai to nepastebi.

Klausimas, - kaip vertinate ekonominio nuosmukio dydį? Nuosmukis yra, bet apie jį kalbėti nėra ko. Per trumpas laikotarpis. Reikia laukti iki metų galo ir žiūrėti kas bus tada. Į tai kas įvyko nesmagu žiūrėti, bet kalbėti apie tai būtų neprofesionalu. Kol kas Šimonytė nemato, kur įvyko didžiausi neigiami pokyčiai, nors tiek ekonomistai, tiek verslo atstovai jau dabar gali juos parodyti pirštu. Ji numano, kad tai galėjo būti pramonė, kur energetikos kainų šuolis padarė didelę įtaką. Dalis Vokietijos pramonės „sumažino savo vartojimą“, matyti turima galvoje energetiką, sumažindama gamybą. Mintis suvelta.

Vokiečiai taupo mažindami gamybą ir patirdami nuostolius? Lietuvos pramonė su mielu noru gamintų, bet Vokiečiams nereikia, jie taupo. Kitas kaltininkas, Europos Centrinis Bankas padidinęs palūkanų normas. Pas mus visas normaliai – biudžetas renkamas kaip įprasta. Klausimas kokia sąskaita, juk eksportas susitraukė? Ar nebus taip, kad mūsų ekonomika „klesti“ infliacijos ir kainų augimo sąskaita? Kažkokiu stebuklingu būdu infliacijos augimą turėtų sustabdyti atlyginimų augimas. Tai kertasi su logika. Suprantama, Lietuva tikrai negali kontroliuoti daugelio dalykų ekonomikoje, bet ji puikiai gali būti Europos užsienio politikos lyderiu ir strategu.

Viešųjų ryšių atstovė po dar vieno neatsakyto klausimo neatlyžta , - o ką jei smigimas bus didesnis ir nebus iš ko rinkti biudžetą? Šimonytė didelės rizikos nemato, - jei reikės pasiskolinsim dar. Mes gi buvome numatę „liberalizuotam“ energetikos verslui sumokėti už nieką gerokai didesnes kompensacijas. Privertėme gyventojus pasirašyti nepalankias sutartis. Atsakymo į klausimą bent jau aš neišgirdau. Viešųjų ryšių atstovė išgirdo, jai klausimų nekilo.

Klausimas apie migrantus ir žmogaus teisias taikant kolektyvinę atsakomybę, dėl kurios Lietuva susilaukia kritikos. Čia aiškiai duodama suprasti, Lietuva taikys kolektyvinės atsakomybės principą visiems. Pabėgėliams iš Ukrainos netaikys jokių principų. Čia galės rasti prieglobstį ir vengiantys karinės tarnybos pasiturintys asmenys, turintys reikiamų ryšių valdžios struktūrose.

Jonas Balčiūnas