Seime dar kartą mėginama teikti įstatymą, kuris turėtų panaikinti buvusių KGB bendradarbių neliečiamybę. Diskusijos žiniasklaidoje rodo, to padaryti tikrai nepavyks.

Ar reikalinga nauja raganų medžioklė, ir kokia iš to nauda viešajam interesui? Žvelgiant į Prezidento nuslėptą faktą priklausius komunistų partijai ir po jo kilusį ažiotažą, matome, kad visuomenei šis klausimas yra labai svarbus, arba šis ažiotažas sukeltas dirbtinai. Kodėl priklausymo KGB struktūros faktą valstybė slepia ir žiūri gerokai atlaidžiau, nei priklausymą komunistų partijai?

Logiškai atsakyti į šį klausimą sunku. Nori nenori tenka vadovautis dvigubais ir trigubais standartais. Paaiškinimai kad prisipažinimas buvo naudingas Lietuvai skamba naiviai. Liustracijos įstatymas buvo priimtas 2000 m., Lietuva jau dešimtmetį buvo nepriklausoma. Įstatymas gal ir turėjo prasmę iškart po nepriklausomybės atkūrimo, bet tikrai ne praėjus dešimt metų po to.

Nepriklausomybės atkūrimo procese aktyviai dalyvavo ne tik komunistų partijai priklausę asmenys, bet ir KGB darbuotojai ir bendradarbiai. Tad logiška, kad kapstymasis praeityje sukeltų daugiau chaoso, nei duotų naudos. Visgi šis klausimas nėra toks paprastas. Pasirinktas liustracijos būdas primena amnestiją, kada ji suteikiama eiliniam kišenvagiui ir užkietėjusiam galvažudžiui. Visais atvejais asmenų įsitraukimo į KGB veiklą laipsnis ir motyvai buvo skirtingi. Šiuo atveju, visiems taikoma kolektyvinė neatsakomybė.

Kaip teigiama – prisipažino 1600 asmenų, o dar apie 5000 tūkstančius neprisipažino. Galima daryti prielaidą, kad liustracija labiausiai buvo reikalinga tiems, kas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su valdžia, o kitiems ji nereikalinga, nes ir be jos jie jaučiasi saugūs, kol galioja liustracijos įstatymas. Ši istorija turi ir moralinį aspektą. Puikiai pamename, kaip buvo sovietiniais laikais žiūrima į tremtinių ir disidentų vaikus ir gimines. Buvę persekiotojai tai žino geriau nei bet kas kitas, todėl pasirūpino kad to nenutiktų su jų vaikais ir giminėmis nepriklausomoje Lietuvoje.

Jonas Balčiūnas

Na ką, ponai prisiekusieji tarėjai, posėdis tęsiamas - melskitės. Šįvakar, matyt, Motinos dienos proga, svarbiausias KGB slaptų bendradarbių sąrašo išviešinimo darbas pradėtas net be Seimo atmestos peticijos.
Per programą Vremia, stebint visai nuščiuvusiai, paklusniai ir tylinčiai tautai. Paskelbta oficialiai, kad faktinio šalies vadovo, kurio niekas tokiu niekada nerinko, KGB byloje pusė lapų išplėšta ir sunaikinta.

Naivuoliams pranešu banalų faktą, kad KGB savo bylų lapų niekada neplėšė ir nenaikino. Šios bylos buvo prieinamos griežtai apibrėžtam asmenų ratui, tvarkomos pagal griežtai ir konkrečiai nustatytą ir dokumentuojamą vidinę tvarką.

KGB laikais buvo registruojami visi bylą turėję rankose asmenys. Tokia veikla anais metais būtų nedelsiant pastebėta ir labai žiauriai baudžiama.

Juolab KGB objektyvus interesas buvo ne naikinti, o išsaugoti bylose sukauptą slaptą informaciją. Net darželio ąžuoliukų ir liepaičių grupės auklėtiniui akivaizdu, kad bylos lapai buvo išimti ir sunaikinti ne TSRS laikais.
Nuslėpta ir sunaikinta buvo po to. Ir nuslėpti bei sunaikinti KGB byloje esančią kompromituojančią informaciją turėjo interesą tik vienas ir vienintelis subjektas pasaulyje.
Asmuo, kurio atžvilgiu byla buvo užvesta.

Algimantas Rusteika