AR REVOLIUCIJA RYJA SAVO VAIKUS?
Vakar su grupe visuomenininkų buvau nuvykęs į Kauno reabilitacijos kliniką“ RK MEDICUS“ (Taikos pr. 112) aplankyti savo seną kovos draugą, buvusį Lietuvos Laisvės Lygos Kauno skyriaus vadovą, buvusį Kauno merą, bei buvusį LR Seimo narį, o dabar visų užmirštą pensininką, Vytautą Šustauską. Kuris mums papasakojo apie labai prastą šiandieninių medikų darbą ir nežmonišką požiūrį į nepasiturintį pacientą, kuris niekuomet nei pats ėmė, nei kam kitam davė, kyšius.
Tiesiog pašiurpau, kai Vyrautas papasakojo, kaip jam buvo daroma operacija nepadarius covido testo, kas yra neleistina. Negana to, po operacijos jis buvo perkeltas į reabilitacijos kliniką „RK MEDICUS“ kur jam buvo nustatytas covidas ir dėlto jis pats, kaip šiukšlė, kaip benamis šuo, operatyviai buvo išmestas į kiemą, kuriame teko šalti 2 val. skambinant ministrams, seimūnams, bet viskas veltui. Rimtai įpykęs Vytautas jau ketino skambinti draugams, kad šie atvežtų „kalašnikovą“...
Neaišku kuo viskas būtų pasibaigę, jai jis nebūtų paskambinęs kitam Vytautui, vyriausiam LR „rabinui“, seniui Landsbergiui. Ir čia įvyko stebuklas, po pokalbio su Landsbergiu praėjus kelioms minutėms atbėgo tekinos seselės ir skubiai V. Šustauską nuvežė į palatą. Jai taip yra elgiamasi su visai Lietuvai žinomu žmogumi, tai labai aiškiai galime įsivaizduoti koks yra šios ir netik šios įstaigos, medikų požiūris į paprastą, sąžiningą, bet nepasiturintį pacientą-žmogų...
Laikas besisvečiuojant pas Vytautą prabėgo labai greitai, prisiminėme senus gerus, kovos laikus, aną ir dabartinę okupaciją. Mums buvo labai malonu, kad Vytauto veide vėl atsirado šypsena, akys ir balsas vėl tapo kovingi, vėl atsirado troškimas nuversti nu versti JAV-NATO-ES iškrypėlišką okupacinį režimą, surengti dar vieną mitingą, bet pavedė kojos, tos pačios kojos kurios per „UBAGŲ ŽYGĮ“ pėsčiomis nužingsniavo nuo Kauno iki Vilniaus...
Vytautą palikome geroje nuotaikoje, bei gan geros sveikatos būklėje. Bet šiandiena (05. 09) V. Šustauskas man paskambino ir pranešė, kad po pietų jam labai pablogėjo sveikata, pakilo temperatūra iki 39,6 laipsnių. Jis kreipėsi į med. personalą bet iš jų vėl nesulaukė jokios pagalbos!
Vytautas yra įsitikinęs, kad tai yra ne kas kita, kaip akivaizdus susidorojimas su juo. Jis įpykęs dar kartą man pakartojo, kad jai spec. tarnybų nupirkti daktariūkščiai mėgins su juo susidoroti, tai šie pajus koks yra Kalašnikovo ar granatos skonis... Suprantama aš jį raminau, bet pasakysiu tik tiek, kad aš jį gerai pažystu ir jai Vytautas Šustauskas pasakė tai reiškia jog ir padarys!
Mes abu su Vytautu Šustausku nuo pat pradžių įsijungėme į Lietuvos, lietuvių tautos, išsivaduojamąją kovą ir kovojome negailėdami nei savo asmeninio laiko, bei lėšų, nei sveikatos, dažnai rizikuodami net ir gyvybe, bei savo vaikų, šeimos gerove. Prisidėjome prie Nepriklausomos valstybės , kariuomenės atkūrimo, pastoviai buvome visuose šios „REVOLIUCIJOS“ sukuriuose, buvome tikri jos vaikai...
Ir ką gavome? Gavome, kalėjimus, amžinus nepriteklius, išdraskytas šeimas, vaikus vergaujančius svetur, anūkus nemokančius lietuvių kalbos ir galop senatvę be duonos kąsnio ir be sveikatos... Valdžia, turtai, garbė atiteko parazitams stovintiems mums už nugarų ir pampstantiems lietuvių tautos krauju ir prakaitu!
TAIP REVOLICIJOS RYJA VAIKUS, BET AR SAVO...? „Savi“ visuomet stovėjo už nugarų, o mūšiui pasibaigus užlipo mums ant sprando.
Tragedija ne tame, kad revoliucija suryja savo vaikus, kur kas baisiau tai, kad taip vadinamos Gorbio ir Švabo „revoliucijos“- tai ne mūsų revoliucijos, jos neturinti nieko bendro nei su nepriklausomos valstybės, nei su lietuvių tautos ar piliečių gerove!
Žilvinas RAZMINAS