Čia, lietuvių literatūros klasiko, visuomenes veikėjo kanauninko Juozo Tumo - Vaižganto gimtinė. Gilia istorine praeitimi alsuojančia, sėlių laikus menančia vietove turite galimybę pasivaikščioti po etnografinį kaimą, pasigrožėti rudenėjančių laukų panorama, gelstančiais klevais ir liepomis sodintomis 120-ajam Vaižganto gimtadieniui. Nors jau pasenę ir griūvantys pastatai kaimas tebealsuoja senove. Rodosi prasivers sodybų durys ir pasirodys Severija ar Mykoliukas. Viena iš to laikmečio gyvenusių moterų buvo su mumis, tai ANCĖ Baltuškaičia nuo Popšutės.

Koncertavo Kamajų Antano Strazdo gimnazijos neformalaus švietimo skyriaus moksleivės, vadovė Asta Mičelienė, gitaristas Robertas Mičelis ir duetu dainavo anykštėnė Aušra Motiekaitienė su Tautvydu.

Malaišių vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas prieš 760 metų, tada buvo vadinama sėlių žeme. Į šalies istoriją įėjo Malaišių pavadinimas kaip literatūros klasiko, publicisto, laikraštininko, ,,deimančiukų ieškotojo‘‘, lietuvybės puoselėtojo, kanauninko Juozo Tumo – Vaižganto gimtinė. 

Labai simboliška, kad šis prozininkų konkurso renginys vyko ,,DEIMANČIUKŲ  ieškotojo‘‘ gimtinėje, nes prieš 145 metus gimė Juozukas. Namo vietoje stovi paminklas. Gimtoji troba  buvo parduota ir perkelta Rokiškio rajoną. Važiuojant  link Rokiškio pirmas kairėje pusėje už Kalvių dar šiandien stovi geltonas medinis namas.

Visada tikiu, kad mes dar ne kartą sutiksime Vaižgantą. O gal kaip šešėliai prasilenksime siauroje Malaišių gatvelėje. Gal pasisveikins, o gal ir nieko nesakys. Tik įdomu ką jausim širdyje.

Mes dar galim būti dideliais

Kaip kad rytas gali eit į dieną

Nes visi privalom būti vienas

Žmonės tampa viens kitam draugais

Prisirenka į širdį daug ilgesio, daug meilės

Berašant rudenio žodžius.

Viskas pasauly vieną kartą baigias.

Kartu neamžinas ir tu žmogus.

Išleidome skristi paukštį, kuris giedos kartą metuose, kviesdamas kūrėjus atvykti čia. Ir sukursime legendą apie baltą paukštį, kurio giesmei neprilygs niekas ir jo kūrinių klausysis nuščiuvęs visas pasaulis. Nes tai, kas geriausia, atitenka per kančias, bemieges naktis ir tampa legenda keliaujančia iš lūpų į lūpas.

Gal taip ir turi būti... gal tik tada įvertiname tai, ką turime.... Niekada nepasiduokime..

Šiemet pirmą kartą  pašaukėme atskristų baltas paukštis. Jūsų gerbiami kūrėjai kūryba paleista į erdvę  garsu ir parašytu žodžiu apsigyveno Malaišiuose. Laikas išsirinks žodžius, o knygos rikiuosis lentynose laukdamos skaitytojo.

Konkursinius kūrinius vertino:

1. Lietuvių kalbos ir literatūros  mokytoja, redaktorė  Ona Buinevičienė
2. Žurnalistė,  Anykščių  krašto  laikraščio  ,,Šilelis''  redaktorė Dalina Rupinskienė
3. Poetas, vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Petras Panavas
4. Žurnalistė, prozininkė, eseistė  bei vaikų literatūros tyrinėtoja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Gintarė Adomaitytė. Vaižganto premijos laureatė.
5. Rašytojas, redaktorius, literatūrologas, humanitarinių  mokslų daktaras, Lietuvos  rašytojų sąjungos  narys  Regimantas Tamošaitis

Yra legenda apie paukštį, kuris gieda tiktai vieną vienintelį kartą gyvenime...

Bet mes jį prisijaukinsime, kad kiekvienais metais atskristų giedoti.

Rugsėjo 6 dieną kūrėjų kūriniai skambėjo kaip paukščio giesmė po liepomis.

Pagarbiai literatūrinio fondo ,,Baltasis balandis‘‘ pirmininkė ir konkurso organizatorė Aldona Širvinskienė

Žiūrėti nuotraukas...