Rugsėjo 28 d. gimtadienis Simono Daukanto (1793-1864), pirmojo lietuviškai rašiusio Lietuvos istoriko, švietėjo, folkloristo, vertėjo.Simonas Daukantas pasižymėjo ne tik dideliais darbais, bet ir savo asmenybės unikalumu. Jis buvo lietuvių tautos istorikas, švietėjas, ir pirmasis parašęs Lietuvos istoriją gimtąja lietuvių kalba ("Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių"); vienas iš žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvių.

 Simonas Daukantas gimė 1793m. Klevų kaime, Skuodo rajone. Pradinę mokyklą baigė Kretingoje, o toliau mokslus tęsė Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokykloje. Jaunasis Simonas iš prigimties buvo smalsus, tad, baigęs mokyklą, nusprendė studijuoti Vilniaus Universitete. Nebuvo Simono šeima turtinga, tad jaunuolis, būdamas dvidešimt vienerių, pėsčiomis patraukė į Lietuvos sostinę. Ta apipinta legendomis kelionė rodo žemos kilmės lietuvių mokslo troškimą, didžiulį aktyvumą. Juk nebuvo lengva iš kaimo atkeliauti į Vilnių. 1822 metais S.Daukantas sėkmingai baigė Vilniaus Universitetą.

Pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius taip norėjo mokytis

Vilniaus universitete, kad pėsčias iš Žemaitijos atkeliavo į Vilnių. Kiemelio viduryje augantis ąžuoliukas - iš jo gimtojo Klevų kaimo; atgabentas iš Simono Daukanto gimtinės ir pasodintas VU 400 metų sukakties proga.

Kelionė rodo ir didžiulę Vilniaus universiteto, kaip tikrai europinio lygio

universiteto, mokslo ir kultūros centro, trauką.

Dar trindamas mokyklos suolą, S. Daukantas buvo apsisprendęs, jog užaugęs pasiaukos mokslui, savo tautai ir jos istorijos paslaptims, savo tautos kultūros tyrinėjimams, ir visuomenės švietimui. Žinodamas, jog jo užsibrėžtas tikslas vertas didelės aukos, atsisakė asmeninio gyvenimo ir liko nesukūręs šeimos.

Svarbiausiu savo uždaviniu jis laikė lietuvių tautos istorijos šaltinių paiešką, juos tyrinėjo ir rašė knygas savo tautai, ją švietė ir kėlė jos savigarbą, savo vertės suvokimą. Tai buvo tikrai titaniškas darbas tais lietuvių tautos priespaudos metais, kai buvo niekinamas, žeminamas lietuviškumas. Simonas stengėsi šviesti savo tautą ir ginti nuo kitų, galingesnių tautų įtakos.1826 metais S. Daukantas dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, nuo 1835 Rusijos Senate, Peterburge, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos šaltiniai. 

Tai buvo vienintelis būdas įgyvendinti savo sumanymą. Tačiau įtemptas darbas archyvuose, nuovargis ir skurdas palaužė S.Daukanto sveikatą. Į Tėvynę jis grįžo 1850 m., be laiko pražilęs ir paliegęs. Paskutinius jam likusius ketverius metus Simonas praleido Papilėje, globojamas klebono I. Vaišvilos. Čia ir mirė 1864m., nespėjęs įgyvendinti visų kūrybinių sumanymų...

Istoriniai veikalai:

"Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių" "Istorija žemaitiška" (apie 1838) "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" (1845) "Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje" (1850)

Tautosakos rinkiniai:

"Pasakos masių" (apie 1835) "Dainės žemaičių" (1846)

Vadovėliai ir žodynai: Lotynų kalbos vadovėlis Lietuvių kalbos vadovėlis Lietuvių -lotynų kalbų žodynas Lenkų - lietuvių kalbų žodynas
 

Informacija iš

antologija.lt/author/simonas-daukantas; rašyk.lt:Simonas Daukantas

Nuotraukos ventosparkas.lt