Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ pavyko nugriebti… Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą… „Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“… „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“…
Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti…
Organizmas
Žmogaus ar gyvūno, didelis ar mažas, turi abipusę nervų sistemą.Abipusę reiškia tai, kad ne tik raumenys ir visa organizmo „periferija“ gauna impulsus – komandas iš „centro“ susitraukimams ir kitokiems veiksmams, bet ir „periferija“ centriniai nervų sistemai turi nei kiek ne mažesnį ir ne mažiau efektingą poveikį. Įsidūrus rakštį ar patyrus didesnę traumą, akimirksniu tai pajaučia ir „centras“. Jis kenčia nei kiek ne mažiau už pažeistą audinį…
O visuomenė?
Jos „organizmas“ analogiškas, yra centras ir periferija – valdžios institucijos ir eiliniai piliečiai. Tik va „nerviniai“ ryšiai čia nėra abipusiai, o vienos krypties eismas.
Nors formaliai atrodo, kad viskas gerai – turime laisvus, demokratinius rinkimus. „Periferija“ ne tik kad daro poveikį „centrui“, bet netgi jį sukuria – piliečiai išsirenka savo valdžią… Bet visa bėda tame, kad šis poveikis ne nuolatinis, o trumpalaikis, tik vieną kartą kas keli metai.
Gyvo organizmo atveju tai būtų tas pats, kas lytėjimo ir skausmo pojūčius turėtume tik vieną dieną per keturis metus. Vargu ar sulauktumėm kito karto…
Pasekmės
Esant tokiai ilgalaikei atskirčiai centro nuo periferijos, pasekmės tiesiog neišvengiamos. Neatsitiktinai pažadų prisiklausome tik prieš rinkimus, kada artėja piliečių poveikis… Teisė į demokratinius rinkimus sukuria tiktai demokratijos iliuziją. Nes po rinkimų piliečiai išrinktai valdžiai nebeturės jokios įtakos… Tokia „demokratija“ – vieną dieną per keturis metus, faktiškai reiškia visišką valdžios ponų savivalę…
Kai dar nepriklausomybės pradžioje, atlyginimai teisėjams ir prokurorams buvo pakelti iki nepadorios ribos ( jie dešimt ar net keliolika kartų viršijo atlyginimus eilinių piliečių ), tai buvo savivalės aktas. Nes valstybės biudžetas yra bendri visų piliečių pinigai… Vyriausybė turėjo atsiklausti, ar piliečiai sutinka savo teisėjams ir prokurorams mokėti tokius atlyginimus. Bet ji to nepadarė. Suveikė paprasčiausias lovio principas… Prie teisėjų ir prokurorų labai mikliai prisišliejo visa aukštoji valdininkija. Tai buvo oficialus startas laukiniam kapitalizmui. Tie, kurie buvo pašaukti teisingumą vykdyti, pirmieji jį ir pamynė…
Konstitucija
Pagal konstituciją Lietuva yra demokratinė respublika. Tai reiškia, kad sprendimus svarbiausiais klausimais daro tauta – visi piliečiai. Jie yra suverenas. O suverenas yra tik vienas… Tai reiškia, kad visos valdžios institucijos – prezidento, seimas, vyriausybė, savivaldybės ir jame dirbantys visi valdininkai yra – tarnautojai. Jie turi vykdyti tautos valią, o ne savąją.
Taip turi būti pagal konstituciją ir pagal pilietinės visuomenės sampratą. Bet taip nėra…
Kodėl?
Todėl, kad konstitucija yra programa, didele dalimi dar tiktai teorinis projektas, kurį reikia paversti kūnu. Tuo labiau tai pasakytina apie pilietinę visuomenę. Dar daug nubėgs vandens, kol teorija taps praktika…
Šeima
Kol vaikai maži, niekas jų neklausia, ką daryti su šeimos biudžetu, kaip tvarkyti kitus reikalus. Visus rūpesčius ir atsakomybę prisiima tėvai. Bet vaikams augant, situacija palaipsniui keičiasi… Analogiški procesai vyksta ir visuomenėje. Tik su tuo skirtumu, kad tėvai savo vaikus myli, jais rūpinasi. Tuo tarpu valdžios ponai pirmiausiai galvoja apie save…
Infantilizmas
Pilietinis infantilizmas, dvasinė ne branda yra pagrindinė kliūtis tikrajai demokratijai arba kitaip sakant pilietinei visuomenei. Nes nebrandi, savarankiškumo stokojanti asmenybė savo prigimtines teises linkusi deleguoti kitiems. Tegu visa kuo pasirūpina valdžia…
Tik visa bėda tame, kad „valdžia“ tai ne angelų legionas nusileidęs iš dangaus. Posakiai „Visų pirštai į save lankstosi“ , „Savi marškiniai arčiau kūno“ pilnai tinka ir valdžios ponams. Net gi žymiai daugiau negu eiliniam piliečiui, nes valdžioje esančio galimybės savanaudiškai pasipelnyti nepalyginamai didesnės negu eilinio piliečio.
Bendram rezultate, kaip pasekmę, turime nepaliaujamai augančią socialinę atskirtį, masinę emigraciją, teisingumo nebuvimą ir vis didėjantį visuomenės nepasitenkinimą.
Kokia išeitis
Valdžia turi būti abipusė, kokia yra nervų sistema gyvame organizme. Klaidinga visą valdymo teisę deleguoti seimui, vyriausybei, prezidentui. Dalį valdžios, o būtent teisę kontroliuoti visas valdžios institucijas ir pareigūnus, piliečiai, kaip suverenas, kaip tikrasis Lietuvos šeimininkas turi pasilikti sau.
Nuspręsti kiek visuomenės gyvenime turėtų būti kapitalizmo ir kiek socializmo, taip pat yra visų piliečių teisė, o ne saujelės suinteresuotų savanaudžių. Tam per kiekvienus seimo rinkimus, bus tvirtinamas senas arba prabalsuojama už naują socialinį koeficientą. Tai bus skaičius, kiek kartų maksimalus biudžetinis atlyginimas gali viršyti minimalų. Tai bus tautos nustatyti „rėmai“ iš kurių renkama vyriausybė neturės teisės išlipti. Šalia socialinio koeficiento gali būti ir platesnė programa vyriausybei. O pastaroji, kaip vykdomoji valdžia turės vykdyti tautos valią, o ne savąją.
Tam reikia šių dalykų:
1. Visais įmanomais būdais platinti pilietinės visuomenės idėją.
2. Kai dauguma gyventojų žinos apie pilietinės visuomenės idėją, apie jos pagrindines nuostatas, tada – rinkti parašus referendumui.
3. Surengus referendumą, įteisinti, kaip konstitucinę nuostatą:
a) tautos teisę kontroliuoti visų valdžios institucijų ir atskirų pareigūnų darbą su operatyviai veikiančiu atstatydinimo mechanizmu;
b) socialinį koeficientą;
c) …
4. Įteisinus pilietinės visuomenės pagrindus, kaip konstitucines nuostatas, būti aktyviems, sąmoningiems piliečiams tam, kad jos neliktų tik teorinėje konstitucijos plotmėje, o įkūnytų jas gyvenimo tikrovėje. Tam prireiks tikrai ne mažų pastangų.
Romas CIBAS
P.S. Su rašinio autoriumi galite susisiekti tel. 6-650-16171
e.paštu: rom.sat12@gmail.com
o komentarus rašykite į apačioje esančią pašto formą.
šaltinis: alkas.lt
© 2024 svedasai.info | Interneto svetainių kūrimas
|