Blaivybės puoselėtojai

Anot Danutės Šilinienės, jinai su vyru Justinu aktyviai dalyvavo blaivybės darbe. Šia tema mote- ris spaudoje parašė ne vieną straipsnį, ragindama tautiečius atsibusti ir neklimpti alkoholizmo liūne. Sutuoktiniai džiaugėsi, nes augo jų bendraminčių gretos.

„Kartą mūsų bute susirinko apie šimtas žmonių. Nutarėme mano gimtoje sodyboje Kunigiškiuose, kur dar gyveno mama, pastatyti „blaivybės malūnėlį“. Taip ir padarėme. Ant jo sienų iškabinome dokumentus, nuotraukas, paveikslus. Tačiau tai nepatiko rajono valdžiai – įsakė šį statinį nugriauti“, – mena senolė. Tuomet visi sukaupti eksponatai atkeliavo į Šilinų butą ir čia yra saugomi iki šių dienų. Eksponatams skirta visa kambario siena, slepiama po žalia užuolaida.

1980 metais respublikiniuose laikraščiuose mirgėjo publikacijos, kuriose buvo aprašytos Genutės ir Petro Gezevičių sidabrinės vestuvės – be alkoholio. Pokylyje dalyvavo per aštuoniasdešimt žmonių ir visi vaišinosi tik gira bei sultimis. Tais pačiais metais dailininkas Vytautas Vaineikis nutapė didžiulį paveikslą, kuriame pavaizdavo dvasinį žmonių degradavimą, kurį sukelia besaikis alkoholio vartojimas. Stende eksponuojamos ir alkoholio aukos – išsigimę vaikai. „Ši siena – kartu ir memorialas mano brangiam vyrui, prieš ketverius metus palikusiam šį pasaulį. Man labai jo trūksta, labai gražiai sugyvenom. Rodos, pravers duris, ateis...“ – skruostais nurieda ašaros.

Asmeninis pavyzdys

D. Šilinienė mano, kad tik asmeniniu pavyzdžiu galima paveikti visuomenę. Beje, šią idėją turėtų toleruoti ir valdžia. Beveik prieš tris dešimtmečius Šilinų bendraminčiai diskutuodavo tema „Ar galima vaišintis be alkoholio?“ ir nusprendė, kad žmonės gali linksmintis dainuodami, šokdami ir nuoširdžiai kalbėdami.

Sutuoktiniai Šilinai dalyvavo net trejose vestuvėse, kuriose nebuvo svaigalų. Pasak D. Šilinienės, blaivybė priklauso nuo šeimos. Jų šeimoje vyrai nebuvo linkę prie taurelių: negėrė nei Danutės tėvas, nei dėdė, nei vyras, sūnus taip pat tęsia šią tradiciją. „Toks buvo auklėjimas. Vaikams reikia rodyti asmeninį pavyzdį. Viskas prasideda nuo šeimos. Jei šeimoje nebus tvarkos, tai ir gyvenime jos nebus“, – įsitikinusi moteris.

Anot Danutės, labai negražu, kai žmonės geria per šermenis ir gedulingus pietus. Jų šeimoje tomis dienomis svaigiųjų gėrimų buvo atsisakyta ir dėl šio požiūrio niekas jų nepasmerkė.

Šilinų gyvenimo tikslas buvo blaiviai ir dvasingai gyventi. Šioms idėjoms pritarė ir vepriškis mokytojas, muziejininkas Jonas Žentelis. Pastarieji žmonės ir blaivybės vėliavas turėjo. Vėliau Šilinai savo vėliavą padovanojo Svėdasų bažnyčiai, o Žentelis ją eksponuoja Veprių muziejuje. D.Šilinienė nuolat bendrauja su savo vyro draugais – politiniais kaliniais, kurie jai padovanoja neįkainuojamų eksponatų, o ji juos perduoda į patikimas rankas – muziejams, bibliotekoms.

2007 m. Jolita ŽURAUSKIENĖ "XXI amžius"

Prieš dešimtmetį, klebono Rimanto Kauniečio tarnavimo metu, blaivystės judėjimas Svėdasų krašte irgi buvo suaktyvėjės. Roberto Grižo iš Daujočių iniciatyva buvo įsteigta M.Valančiaus sąjūdžio grupė.

Kai kas iš blaivininkų veiklos atsispindi ir tuometinių Svėdasų laikraštukų iškarpose, kurias pateikėme ankstesnėse  publikacijose...