Nepastebimai prabėgo metai, kai Svėdasų inteligentai į paskutiniąją kelionę palydėjo Vaižganto krašto šviesuolį, dailininką, poetą, dailės pedagogą ir literatą Donatą Šilinį. Visada kuklus ir paprastas, bet su nuoširdžia ir paperkančia šypsena veide – toks jis liko kraštiečių atmintyje...

Donatas Šilinis gimė Bajorų kaime, Svėdasų valsčiuje, Anykščių rajone. Mokėsi Svėdasų vidurinėje mokykloje, baigė Kauno taikomosios dailės mokyklą, vėliau - Vilniaus dailės institutą. Pedagoginį darbą pradėjo dirbti Kauno 15–oje vidurinėje mokykloje. Paskutiniuoju metu Kauno „Aušros“ gimnazijoje Donatas vedė piešimo ir tapybos studiją...

Donatas Šilinis buvo Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir Svėdasų literatų klubo „Sietuva“ klubo narys, išleidęs šešias savo poezijos knygas. Svėdasų bibliotekai sukūrė logotipą-ekslibrisą, nemažai savo tapybos darbų yra padovanojęs Svėdasų meno galerijai. Šių metų pradžioje vien tik iš jų buvo sukomplektuota atskira dailės paroda, skirta šio žmogaus atminimui.

Neseniai pasiekė žinia, kad įamžinant Donato Šilinio veiklą, Kauno “Aušros” gimnazijos dailės galerija pavadinta jo vardu. Ta proga atidaryta šio mokytojo darbų paroda. Renginyje dalyvavo ir Donato Šilinio sūnėnas Darius Šilinis.

Donatas Šilinis visą prasmingą savo gyvenimo kelią pašventė dviems Mūzoms: dailei ir poezijai. Jis buvo Lietuvos dailės ugdytojų draugijos narys, tapo ir Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nariu. Mėgo keliauti, piešti kelionių vaizdus, tapyti Lietuvos peizažus, miestų ir miestelių vaizdus, istorinio ir kultūrinio paveldo objektus, gėlių natiurmortus. Ypatingą vietą jo kūryboje užėmė gimtųjų Svėdasų vaizdai.

„Gimiau pačioje gražiausioje pasaulio vietoje – kur gėlavandenė Jara plukdo savo vandenis į Šventąją. Tingiai tekėdama, žiūrėk, apsuks ratą ir, verpetus sukdama, sustos ties juoda sietuva, papuošta vandens lelijų žiedais. Aplink tik pievos ir skardžiai, apaugę krūmais, pilnais lakštingalų giesmių, o pavasariais apsvaigę nuo kvapnių ievų žiedų. Už jų siūbuoja didinga Šimonių giria ir driekiasi toliai, nusėti kalneliais ir pušynėliais.
Daug kraštų apkeliauta: plaukta šiaurės jūromis, klaidžiota po senuosius Azijos miestus, braidyta po dykumų smėlį… Bet sapnuose atklysdavau tiktai čia, kur pajario šlaituose tebeūkauja pasiklydusi vaikystė,” –atrodo dar taip neseniai rašė Donatas...

„Šilelis“