Mūsų himnas unikalus. Jį gali ne tik giedoti per šventes, bet ir kas rytą kartoti kaip maldą. 

Jo žodžius ir gaidą parašė tas pats žmogus – gydytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas ir teoretikas, vienas iš didžiausių mūsų pirmojo Atgimimo veikėjų – Vincas Kudirka.

Viešai „Tautiška giesmė” buvo pripažinta didžiajame Vilniaus seime 1905 metais. Kaip himnas ji buvo įtvirtinta pirmajame Steigiamojo seimo posėdyje 1920 metais ir tapo Lietuvos Respublikos suverenumo simboliu. Įdomu, kad sovietinės okupacijos metais jis buvo leidžiamas giedoti net iki 1950 m. vidurio. 

V.Kudirka buvo laisvamanis. Skubėdamas išleisti eilinį „Varpo” numerį, „Tautišką giesmę” jis rašė kamuojamas aukštos temperatūros. Gal būt ši situacija ir sudarė sąlygas iš pasąmonės iškilti tam prigimtiniam dieviškajam pradui, glūdinčiam kiekviename iš mūsų, ir dvasines vertybes taip glaustai perteikti ne religine terminologija.

V.Kudirkos himno ilgaamžiškumą lėmė aukštų moralinių, tautinių ir pilietinių  vertybių imperatyvas, nurodantis tautai, kokiu keliu eiti.

Kviečiame įsiklausyti į himno žodžius,

atsigręžti į jame akcentuojamas vertybes

ir pradėti pagal jas gyventi.