Neseniai per mokyklas nubangavo tolerancijos diena. Neaplenkė ji ir mūsų gimnazijos. Tiesa, šiais metais mūsiškiai susilaikė nuo demonstratyvaus garsinimosi rajono spaudoje, bet atrodo, kad pedagogai visokiais būdais, net “spalvų pagalba stengėsi perteikti šio žodžio prasmę” …

Tolerancija – medicininis terminas, reiškiantis organizmo  pakantumą tam tikroms nuodų dozėms. Taigi, prie kokių nuodų mūsų vaikus norima pripratinti? “Paguglinę” nustebsite, kad “tolerancija” jau yra virtusi sociologiniu terminu ir dažnai pateikiama kaip visuomenės gėrio sinonimas (nuodai – gėris?!)

Sąvokų prasmės keitimas yra viena iš informacinio karo (smegenų plovimo) priemonių. Pavyzdžiui, tautininkas, žmogus mylintis savo tautą ir gerbiantis jos tradicijas,- pavadinamas tą patį reiškiančiu tarptautiniu žodžiu “nacionalistas”.  Tada šiai sąvokai suteikiami šovinizmo, fašizmo prasminiai atspalviai ir tokiu būdu tautiškumą nebesunku prilyginti nacizmui.

Kitas pavyzdys. Normalus žmogus, kuris nepritaria iškrypimams, pakrikštijamas neva mokslišku terminu “homofobas”, paraidžiui reiškiantį kažkokį blogietį, bijantį žmonių, na o prostitutė, pavadinta “imtymių paslaugų teikėja” tampa visai pakenčiama persona…

Gėriui tolerancijos nereikia. Tiktai blogis siekia išsireikalauti pakantumą jam. Betgi nuodas visada ir liks nuodu: kiek besipratintum  prie jo,  vistiek vieną dieną pasieksi tokią dozę, kuri tau bus paskutinė. 

"Neik su velniu obuoliauti,"- perspėja liaudies išmintis. Demonstruoti pakantumą blogiui pražūtinga, nes jis turi savybę lipti ant galvos. O papuolusiam į blogio nagus žmogui reikia padėti, o ne demonstruoti  abejingumą, užmaskuotą tolerancijos vardu.