Tą patvirtina vietinių gyventojų pastebėjimai. Žalčiai patogiai įsitaisė net po miestelio centre esančios ambulatorijos pamatais. Paežerėjė laiką leidžiantiems poilsiautojams, grakščiai tarp besimaudančiųjų plaukiojantys šie gyvūnėliai kelia daugiau baimės nei pasigėrėjimo, mat daug kas neskiria žalčio nuo gyvatės.

Manoma, kad tokį žalčių pagausėjimą  lemia aplink esančios nešienaujamos pievos ir miestelio prieigose vęšintys brūzgynai. Čia palankios sąlygos veistis ne tik šiems nepavojingiems gyvūnėliams...

Geltonskruostis žaltys panašus į paprastąją angį, liaudiškai vadinamą gyvate, todėl pagrįstai kelią baimę neatidiems žmonėms. Pagrindinis skirtumas – galvos šonuose esančios dvi gelsvos ar oranžinės dėmės. Be to, žaltys pilkas ar juodas, be zigzago nugaroje. Dažnai su tamsesnėmis dėmėmis ar siauromis skersinėmis juostomis.

Neretai tinklą primenantis raštas, tačiau ne toks ryškus kaip angių. Kūno ilgis labai nevienodas, maždaug nuo 65 cm ir iki 140 cm, kartais pasitaiko iki 2 m. Patelės didesnės už patinėlius, o patinėliai palyginus retokai užauga didesni nei 110 cm ilgio.