Svėdasų bendruomenė vykdo Žemės ūkio ministerijos finansuojamą projektą „Poilsiavietės prie Alaušo ežero įrengimas“. Pagal šio projekto remiamas veiklas numatyta sutvarkyti Svėdasų miestelyje šalia Alaušo ežero esančią pakrantę, įrengti ten maudyklą, erdvę aktyvaus poilsio, edukaciniams ir kultūriniams renginiams, skatinti bendruomenę savanoriškai rūpintis kaimo viešosiomis erdvėmis bei padidinti regiono patrauklumą gyventojams ir turistams.

Šis projektas nukreiptas ne vien tik į teritorijos sutvarkymo darbus, bet ir į bendravimo skatinimą, bendrų interesų kūrimą ir puoselėjimą, tarpusavio ryšių stiprinimą, atsakomybės ir pilietiškumo ugdymą. Juk ne paslaptis, kad labiausiai žmonės suartėja, atsiskleidžia siekdami bendrų tikslų, bendrai dirbdami ir, suprantama, bendrai džiaugdamiesi pasiektais rezultatais.

Štai pirmas toks bendras pasidžiaugimas įvyko 2015 metų spalio 29 dienos šilku apmestą ir auksu ataustą vakarą.

Svėdasų bendruomenė kartu su Svėdasų biblioteka bei Svėdasų literatų klubo „Sietuva“ nariais sulaukė svečių: Naujųjų Elmininkų bibliotekininkės ir bendruomenės pirmininkės Dianos Šermukšnienės suburto poetinio dueto – pati Diana ir poetas, irgi bibliotekininkas, Antanas Žvikas – bei Irenos Kuliavienės vadovaujamo moterų ansamblio su poetine - muzikine programa „Kiekvienas gali prabilti eilėmis“. Žodžiai bejėgiai perduoti jausmus, kurie užplūdo tą auksinį vakarą klausantis eilių apie taip iki skausmo pažįstamą Anykščių gamtą, žmogaus išgyvenimus, moters orumą ir savivertę.

Malonu akiai buvo matyti puošnias moterų ansamblio moteris ir gera ausiai buvo klausytis jų atliekamų dainų. Programa paruošta taip, kad tiesiog įtraukė, prikaustė ir nebepaleido iki pat pabaigos. Nuostabus Dianos balsas, šmaikštavimai ir tarsi netyčia užduodami provokuojantys klausimai poetui Antanui ir prašymas atsikirsti eilėmis ir žavėjo, ir juokino, ir vertė pamąstyti. O didžiausią nuostabą sukėlė drąsus Dianos mestas iššūkis Svėdasų literatams pasigalynėti eilėmis.

Nenusileido ir mūsiškiai. Į kovą stojo Irena Guobienė, Raimondas Guobis ir Alma Švelnienė. Dabar jau klausėmės eilių apie Svėdasus, mūsų miestelio gamtą, jos grožį, o Raimondas donelaitiška maniera nupasakojo Alaušo ežere paskendusio varpo godas.

Vėl skambėjo juokas, aplodismentai, pasipylė dovanos ir rudeniški žiedai. Nuoširdžiausias AČIŪ svečiams ir visiems visems už padovanotą eiliuotą rudenį.

Grįžti žmogus į namus po tokio renginio ir pagalvoji: kaip mes vis tik mažai pažįstame ir vertiname vieni kitus. Ir kaip gera, kad atsirado galimybė, vykdant projekte numatytas veiklas, artimiau pažinti vieniems kitus.