Sekmadienio popietę Alaušo ežero pakrantėje, ties Svėdasų senelių globos namais, jautėsi neįprastas pagyvėjimas. Čia į rudeninę talką aplinkos tvarkymui susirinko nemažas būrys savanorių. Jie grėbė lapus, tvarkė  išgriuvusius medžius, pjovė žolę. Oras buvo puikus, tarsi pagal užsakymą, tad ir darbas ėjosi sparčiai, ir rezultatai tapo akivaizdūs. Ir ne tik šiandien...

Svėdasiškių kelias į bendruomeniškumą buvo nelengvas ir kiek neįprastas. Prieš trylika metų miestiečių bandymas susiburti į bendruomenę buvo nesėkmingas, nes  nesulaukė seniūnijos pritarimo: ši nuogąstavo, kad bendruomenė nemokės tvarkytis su gaunamais pinigais ir tik pridarys papildomų rūpesčių. Taip dar šešetą metų vienintelė ir didžiausia rajono gyvenvietė neturėjo bendruomeninės organizacijos. Tiesą sakant, svėdasiškiai nelabai jos ir pasigedo: kiekvienas gyveno savo rūpesčiais, o už bendras bėdas atsigriebdavo burbėdami ant seniūno ir kaltindami jį neveiklumu.

2008-siais metais, skirstant europines lėšas, paaiškėjo, kad Svėdasams negalima duoti numatytos paramos, nes miestelyje nėra bendruomenės. Tada padėtį taisyti puolė jau pati rajono valdžia: sulėkė į Svėdasus ir skubos tvarka sulipdė bendruomenę. Ši, kaip darinys, sukurtas "iš viršaus", dirbo gana valdiškai ir be ugnelės...

Padėtis pasikeitė tik 2013-aisiais, kai bendruomenės pirmininke buvo išrinkta Svėdasų gimnazijos mokytoja Asta Fjellbirkeland. Ji į komandą įjungė savo kolegas, turinčius projektų rašymo patirtį, o taip pat vietos verslininkus bei kitus veiklius žmones. Svėdasiškiai netruko pajusti, kad miestelyje atsirado tikras šeimininkas: prie Svėdaso (Beragio) ežero įrengtas paplūdymys, pastatytos naujos skelbimų lentos, centrą papuošė dekoratyvūs vazonai su gelėmis.

Šį rudenį pastebimai pasikeitė ir Alaušo ežero pakratė: pastatyta persirengimo kabina, suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovas, saugūs laiptai į ežerą ir net du nauji lauko treniruokliai, o miestelio centre duris atvėrė nauji bendruomeninės namai, kuriuose pastoviai vyksta įvairūs mokymai ir seminarai...

Ši talka parodė, kad svėdasiškiai jau pralaužė abejingumo ledus ir vis labiau įsijungia į bendrą veiklą. O bendras darbas ne tik keičia aplinką, bet ir suartina žmones.

          Laikraštis "Šilelis"