Kartais šalia esančius aplankai rečiau nei tuos, nuo kurių skiria šimtai kilometrų... Tačiau šiandien mūsų, Svėdasų bibliotekininkių, rytas buvo skirtas artimiausių kaimynų lankymui - Svėdasų senelių globos namuose vedėme garsinius skaitymus bei ... degustavome arbatas.

Pavasariui puošiantis gražiausiais žiedais, senjorams skaitėme tekstą apie lietuvišką žolelių arbatą.

Kad po skaitymų, pokalbis būtų jaukesnis, vaišinome globos namų gyventojus arbata - paruošėme mėtų, liepos žiedų, čiobrelių, "importinės" vyšnių bei baltosios arbatos puodelius. Senoliai vienbalsiai nusprendė, kad skaniausios vis dėlto - mūsų pievose, miškuose rinktų žolelių arbatos. "Ta raudona - labai rūgšti, o ši - per karti" - taip buvo įvertintos pirktinės arbatos.

Senjorai dalijosi prisiminimais, kokias arbatas gerdavo vaikystėje, jaunystėje, kalbėjo, kad nuo kosulio labiausiai tinkanti aviečių stiebų arbata, o viena moteris, kilusi iš Žemaitijos sakė, kad čiobrelį pirmą kartą pamačiusi tik atvykusi gyventi į Aukštaitiją...

Nuoširdžių šypsenų palydėtos ir pakviestos vėl sugrįžti, nes "gi savos", pažadėjome tikrai vėl apsilankyti...