Gruodžio 8- 9 d. Svėdasų biblioteka kvepėjo duona. Paminėjome Liudvikos Didžiulienės-Nitaitės Žmonos 160- ąsias gimimo metines. Ji buvo lietuvių literatūros istorijoje pirmoji moteris beletristė, viena iš lietuvių tautos žadintojų, knygnešių talkininkė, gera gaspadinė, mėgusi gaminti ir vaišinti.

Ji parašė pirmąją lietuvišką kulinarijos knygą „Lietuvos gaspadinė arba pamokinimai kaip prigulingai suvartoti dievo dovanas“, kuri išleista 1893 m. Tilžėje priede prie laikraščio „Ūkininkas“ Nr.4 .Vieną iš šios knygos receptų gaminome ir mes - tai „Duonelė saldinta“. Šis receptas yra populiarus ir šiandien. Tokią duoną kepa svėdasiškė Vanda Mikšienė, kuri ir atėjo mums padėti ir patarti.

Pirmą dieną užmaišėme duonelę , kol ji brinko gėrėme arbatą, moterys prisiminė kaip anksčiau kepdavo duoną, kaip pečių iškūrendavo, kokios malkos tinkamos, kokiais miltais užmaišydavo ir kokia tai buvo didelė šventė suaugusiems ir vaikams.

Antrą dieną minkėme duonelę, iki „dešimto prakaito“ (padedant Miglei ir Austėjai) ir kepėme iki vėlumos. Kvepėjo ne tik biblioteka, bet ir visi kultūros namai.

Duonelė iškepė gana didelė , net iš penkių kilogramų miltų, gražiai apskrudusi ir saldi kaip „du medu.“ Vaišinome visus, kurie užėjo į biblioteką, pasakojome kokia tai buvo nepaprasta moteris L. Didžiulienė – Nitaitė Žmona.

Jos gyvenimo devizas (kuris tūrėtų būti aktualus ir šiandien) - „Džiaugiuosi, kuomet galiu nors vienam žmogui ašaras nušluostyti. Tai nedaug, tai kaip lašas mariose ...Bet jeigu kiekvienas nušluostytų ašaras nors vienam varguoliui, tai jam būtų lengviau gyventi...“

Asta Medinienė