Skulptūros kaip ir žmonės - kiekviena jų turi savo gimimo istoriją, savo likimą. Vienos jų iškeliauja į tolimus kraštus ir ten pradingsta nežinomybėje, kitos, pavargusios nuo darganų ir vėjų, vėl sugrįžta namo pas savo kūrėją...

 
Taip atsitiko ir šiai  moters skulptūrai, stovėjusiai ten, kur prasidėjo anykštėnams skirta Baltijos kelio atkarpa. Ši statula vėl sugrįžo pas savo „tėvą" Aleksandrą Tarabildą. Teisingiau, jis pats ją parsivežė iš Raguvos, kai po vienos praūžusios audros vietiniai rado ją nupuolusią ant žemės...

Tautodailininką stebina daugelis dalykų šios skulptūros istorijoje. Jos gimimas - impulsyvus ekspromtas, įkvėptas Sąjūdžio dvasios. Įvykiai tada rutuliojosi nepaprastu greičiu ir tiesiog nebuvo kada ieškoti tinkamos medžiagos, todėl figūra buvo išdrožta ne iš ąžuolo kaip įprastai, o iš beržo. Jo mediena tokiems darbams nelabai tinkama, nes nėra ilgaamžė .

Tiesiog stebuklas, kad ši skulptūra daugiau kaip per du dešimtmečius išsilaikė neįtikėtinai gerai. Be to, nukritusi nuo šešerių metrų aukščio kolonos ant gryno betono, ji ne tik nesuskilo, bet ir jokios smūgio žymės nesimatė.
- Gal angelai ją nukėlė, nes buvo pats laikas ją restauruoti,- mąstė skulptorius.

Skulptūros atnaujinimo darbai nejučia pažadino jaunystės nostalgiją, ir autorius nusprendė nebesiskirti su atjaunėjusia skulptūra. Į senąją jos vietą iškeliavo naujai išskaptuota antrininkė, kuri vėl  primins pravažiuojantiems šventą mūsų laisvės siekį, ir su lietuviška duona ant rankų pasitiks atvykstančius svečius...

Valentinas Repšys
Nuotraukos iš A.Tarabildos albumo

https://www.silelis.info/?lang=lt&mID=1&id=1111