*
Didįjį Penktadienį Lietuvoje --
......... Politinis teismų procesas tęsiamas: Valdžia prieš smurto Garliavoje liudytojus

Balandžio 3-ąją, Didįjį penktadienį, 9 val. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas toliau nagrinės Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17-ąją liudytojams iškeltą baudžiamąją bylą.

Kaltinimai pareikšti 17-kai Garliavos šturmo liudininkų: Kęstučiui Dūdėnui, Gediminui Aidukui, Evaldui Staliūnui, Sigitui Gudynui, Giedriui Okuniui, Žygimantui Bulotai, Svajūnui Tamuliui, Matui Morkevičiui, Aušrinei Balčiūnei, Alvydui Arnauskui, Erikui Kuktai, Rūtai Urbelienei, Žilvinui Paškevičiui, Dariui Kaminickui, Tautrimui Januševičiui, Vidui Petraičiui, Gretai Knapkienei.


Pamenu, kaip, būdama mažiukė, labai išsigandau Aušros Vartų įėjime kabančio Nukryžiuotojo. 
Kojos... 

Baisiai sukryžiuotos... nukankintos kojos... Jos buvo pats baisiausias dalykas, iki tol matytas mano gyvenime. Dar baisiau buvo, kad mama tas kojas pabučiavo... Pradėjau rėkti. Mama išsivedė mane į lauką ir pasakė: " Ko rėki šventoj vietoj? Juk čia Dievulis..." 
Vėliau, kai man tos kojos pradėjo sapnuotis, aš neduodavau mamai ramybės, klausinėdama, kas Jam taip skaudžiai sukryžiavo kojas...

Mama sakė, kad taip jam padarė negeri žmonės. Aš prisimenu, kai sakydavau mamai, kad, kai užaugsiu, tai Jį išgelbėsiu: ištrauksiu tuos didelius vinis ir "atkryžiuosiu" Jam kojas...

Mama tada sakė, kad aš esu drąsus ir geras vaikas, ir, kad jinai tiki, kad man pavyks Dievulio kojas išlaisvinti. Dar sakė, kad Jis yra ir dabar gyvas, ir ateis į žemę dar kartą... Niekaip šito nesupratau, kaip Jisai gali ateiti, jeigu aš dar neišlaisvinau kojų... Prisimenu, kad į mano nuogastavimus mama nusišypsojo ir pasakė keistus žodžius: "Žinai ką, Nerute, svarbiausia, kad nenukryžiuotumėm antrą kartą..."

Žiūriu dabar į šitą klaikią nuotrauką, kupiną abejingų Kančiai žmonių veidų ir nežinau ar atsitiktinai atmintyje sutyvuliavo šita mamos frazė:

"Svarbiausia, kad nenukryžiuotumėm ... antrą kartą..."

Žmonės, ar suprantat, kad _______
čia iš namų išneša ne aikštingą besiožiuojantį leliuką, o labai protingą, suvokiančią savo sunkią dalią, ne pagal amžių giliai samprotaujančią , galų gale - puikiai šachmatais žaidžiančią mergaitę... Kaip matote - "jokia
prievarta nenaudojamą" - mergaitė išeina šypsodamasi,
"SAVOMIS" KOJOMIS..

Tai kur šitą kankinę "savos" kojos nuvedė..? 
Ir, kaip, manote jaučiamės mes - kurių akyse "valstybės vardu" buvo nukryžiuotas šito vaiko likimas...?
Pasakysiu: - Slogiai jaučiamės. Mums ausyse vargu ar nustos aidėti šito klykiančio vaiko išrėkti žodžiai :
"KĄ JŪS DAROT - ŽMONĖS JŪS AR NEŽMONĖS.? !!! "

Kažkodėl manau, kad ši elementari frazė buvo skirta ne tik "išnešėjams"..., o mums visiems... tame tarpe ir Tau, kuris dabar skaitai...

Galima tikėti ar netikėti, tačiau, jeigu dar 2009 m. TV eteryje P.Globos buvo "keistokai" sumurmėta :
"Visa, ką jūs padarysit šitai mergaitei, taip bus padaryta ir jums , ir - kaip jūsų valstybė su šia mergaite pasielgs, tai taip bus ir su jūsų valstybe pasielgta..."

Tai paklauskim savęs: 
KAIP PASIELGĖM... ir KAIP su mumis ELGIASI...? 
-- Gerai? - Tuomet viskas tvarkoj - spalvingų ir skanių Jums kiaušinių...

~ Neris Ka...Ak.. ~

P.S. Turiu pagrindo prašyti, kad šis tekstas nebūtų platinamas internetiniuose portaluose bei laikraščiuose. Ačiū.