...Kartą šėtonas ir Jėzus rimtai kalbėjosi. Šėtonas buvo atėjęs pas Jį iš Edeno sodo ir piktdžiugiškai gyrėsi:

– Aš ką tik pagavau į savo pinkles (narvelį) visą pasaulį, ir žmonės negalėjo atsispirti mano žabangoms. Dabar jie visi mano!

Jėzus paklausė:

– Ką tu su jais darysi?

– O, aš gerai pasilinksminsiu! Aš išmokysiu juos tuoktis ir skirtis, pamokysiu neapkęsti ir prievartauti vieniems kitus, išmokysiu gaminti ginklus ir sprogmenis, kad jie galėtų žudyti vieni kitus. O, aš tikrai puikiai 
pasilinksminsiu!..

Jėzus paklausė:

– O ką tu su jais darysi po to?

– Po to aš juos nužudysiu.

Jėzus paklausė:

– Kiek tu nori už juos?

– O, Tau nereikia šitų žmonių! Jie nėra geri. Jei juos paimsi, jie Tavęs ne
kęs, jie apspjaudys Tave, Tave keiks ir nužudys! Tau tikrai nereikia šitų žmonių, – atsakė šėtonas.

Jėzus paklausė:

– KIEK TU UŽ JUOS NORI?

Šėtonas pažvelgė į Jėzų ir pašaipiai tarė:

– Visų Tavo ašarų ir viso Tavo kraujo.

Jėzus su savo Tėvu jau seniai buvo numatę, kad, norint atpirkti žmones, teks sumokėti didelę kainą – prireiks dieviškojo kraujo.

Jėzus pasakė:

– Sutarta, už savo vaikus Aš pasiruošęs atiduoti savo gyvybę.

Ir Jėzus sumokėjo tą kainą. Jis paėmė narvelį... Atidarė jo 
dureles... Tačiau kaip Jis nustebo, kaip Jam buvo skaudu, kad daugybė belaisvių, po to, kai taip brangiai už juos buvo sumokėta, nepanoro išeiti į laisvę.

O šėtonas vėl juokėsi...

Ar tu nori būti laisvas? Ar tu nori būti išgelbėtas? Jei taip, Kristus  laukia tavęs.