Raimondas Guobis

Svėdasų kronika vėl...
(Bendruomeninis džiazas)

      Susideginti
Niekaip nepavykstant Svėdasuose įrengti tinkamas mirusiųjų šarvojimui patalpas, viename Svėdasų bendruomenės susirinkime prabilta, kad jau laikas pasirūpinti sudegintiems krematoriume laidoti skirtu kolumbariumu. Gal jis galėtų priglusti tiesiog prie vidinės kapinių tvoros sienos? Gal jis retėtų pastatyti, kaip tinkamų formų namelis ar koplytėlė? Bet kodėl nebūtų galima urnų laidoti bažnyčios šventoriuje esančios grafų Marikonių koplyčios - mauzoliejaus rūsyje?

      Varpų aidai
Kaip Svėdasai gali išgarsėti Lietuvoje ir pasaulyje, kaip galėtų privilioti minias turistų, kultūros ir egzotikos pasisemti? Na gi reikia nugriauti istorinį namą vadinamą " Australija" ir jo vietoje sumūryti varpinę net 40 varpų karilionui įrengti. Būtų galima ypatingomis progomis jais skambinti, rengti koncertus prie kurių prisijungtų ir džiazo bei kitokių žanrų muzikantai.

      Varpelių varpeliai
Svėdasai garsūs Alaušo varpo legenda galėtų tapti varpų miestu - čia būtų visokių visokių visokiausių skambalėlių muziejus ir prie kiekvieno namo ar buto kabėtų varpelis - skambtelėti ir pranešti, kad atėjai.

      Ant keteros
Gal įrengti sulčių iš vaisių, o dar geriau iš įvairiausių rūšių želmenų spaudyklę - dabar juk tokie projektai "ant bangos".

Puiki, inovatyvi veikla ir galimos pajamos. Pajamos, kaip vanduo naujų projektų malūnams.

      Atstumtieji
Bendruomenės pirmininkė Asta Fjellbirkeland informavo, kad bendruomenės projektas finansuotas tik dalinai. Agentūros "specialistės" išbraukė - neleido finansuoti tėvynės pažinimui ir patriotizmui bei kartų suartinimui skirtų renginių. Nežinia kaip bus su puikiausiu oreanataciniu pažintiniu renginiu " Pažink Svėdasus", o štai žygį Svėdasų mokytojams partizanams pagerbti nusprendė iš savo sukauptų lėšų finansuoti pati bendruomenė.

Valio laisvai ir teisingai Lietuvai. Daugiausia projekto pinigų skirta nepaprastai europinių pinigų švaistytojų mėgstamiems mokymų, kursų, seminarų finansavimui. Mokymai ir dar kartą mokymai, daugybė tokių, kurie jau ne kartą dalyvavo įvairių lygių anglų kalbos kursuose, o kai reikia susikalbėti su užsieniečiu: nei bum bum...

      Pinigai
"Kam jums pinigai, jei jūs neturite fantazijos" - kadaise pasakė Ostapas Benderis. Seniūnija bendruomenių reikmėms gavo 1030 eurų, tik kaip juos teisingai paskirstyti. Buvo suburtas bendruomenių atstovų komitetas. Nustebino sodietiškas polėkis. Štai Vaitkūnų ir Grikiapelių aktyvistai panoro tapti aristokratais - įsigyto biliardo stalus, kad galėtų kaip Londono klubų džentelmenai kada tik panorėję žaisti " pull".

Svėdasiškai gi pasiūlė pasiūti nuolat ir dažnai naudojamą miestelio vėliavos supaprastintą kopiją, pakeisti vėliavų stiebus aikštėje, nupirkti derantį indą gėlėms susodinti - Vaižganto paminklui puošti, pastatyti suoliukus prie takelio į bažnyčią, tvarkyti paplūdimį prie Beragio ežero...  Beje, stiebo vėliavai panoro ir Butėnų kaimo atstovai. Žinoma, aukštesnei valdžiai kuruojant gali ir pasikeisti...

      Instrukcija
Žinodamas, kad dažnas miestelio ar seniūnijos gyventojas pabumba apie seniūno neveiklumą, inciatyvos stoką šias svarbias pareigas veik ketvirtį amžiaus užimantis Valentinas Neniškis komiteto nariams parodė pareigybinę instrukciją. Jis darąs tik tai ką privalo, jis nieko nepažeidė, jis per ilgametę karjerą neturėjo nei vieno papeikimo ar įspėjimo, jis švarus.

      Pasimetė
Prabilus apie respublikinės reikšmės Juozo Tumo - Vaižganto paminklo aplinkos deramą sutvarkymą - praretinant ar visai iškertant menkaverčius medžius, seniūnas pastebėjo, kad didžiausią grėsmę paminklui kelia istorinis Vytauto Didžiojo ąžuolas, svėdasiškių patriotų pasodintas jubiliejiniais 1930 - iais metais. Ieškojo ieškojo tai liudijančio paminklosaugininkų surašyto, berods Arūno Liogės pasirašyto rašto ir nesurado.

      Įpaminklinti
Piliečiai jau kreipėsi į valstybines institucijas prašydami, kad Vytauto Didžiojo ąžuolui Svėdasuose ir Vaižganto ąžuolui Malaišiuose būtų suteiktas valstybės saugomų istorijos - gamtos paminklo statusas, kad neišmaningų medkirčių ir genėtojų ranka taip paprastai jų nepaliestų.

      Sidabro slėnis
Bene dviejų dešimčių įspūdingo storio, beveik 200 metų amžiaus baltųjų (sidabrinių) tuopų alėja Svėdasų dvare turėtų būti paskelbta valstybės saugomu gamtos paminklu.

      Darbo armija
Apie dirbančių už pašalpas bedarbių - gausios darbo armijos ir jos vadovų darbus - kitą kartą.

      Trio
Svėdasų kultūros namuose veikia originali liaudiškos muzikos kapela iš trijų muzikantų, kurie groja akordeonu, dideliu būgnu ir žvangučiais.

      Miestus ugdo prekyba...
Kadaise svėdasietiškos kilmės geopolitikas, profesorius Kazimieras Pakštas rašė, kad jūra suteikia tautai dinamizmo. Dinamiškai prasidėjo ir prekyba jūrų žuvimi Svėdasuose. Šiemet su savo moderniu automobiliu - kiosku su kelių dešimčių žuvies produktų kroviniu atvykstanti ponia Bronislava susidūrė su Anykščių valdžios biurokratizmu. Pasirodo mūsų " respublikoje" kiek kitaip nei visoje Lietuvoje ne turgų teritorijoje prekiauti draudžiama.

Tad vieną gražų sekmadienį nelabai ką turintys veikti ir vangiai tikrus plėšikus gaudantys policininkai griebė aikštelėje prie turgaus prekiaujančius. Bauda žinoma buvo nedidelė, tik 2 eurai, bet nemalonumas nemenkas. Tai šiek tiek papiktino ir iš Ramygalos obuolių atvežantį Vidmantą, mat kituose miestuose, kaip kad Molėtuose jis gali prekiauti net šalikelėje, tereikia sumokėti mokestį.

Be to Panevežio rajono bei miesto gyventojai savo išaugintais produktais savivaldybės teritorijoje prekiauja be jokio mokesčio. Taip skatinamas vietinis verslas, prekę sukuriant dirbantieji tarsi išskiriami iš paprasčiausių perpardavinėtojų. Rūkytais mėsos gaminiais prekiaujant rokiškietė Ingrida taip pat buvo šiek tiek nusiminusi, bet panoro išsiimti leidimą, iškęsdama ne ypatingai malonų bendravimą su savivaldybės biurokratais.

Pajutusi ten nemalonų, priešiškumu dvelkiantį tarnautojų šaltumą. Prasitarė, kad jei leidimo gauti nepavyktų ji į Svėdasus prekiauti nevažiuos. Tiesiog stebuklingai, gal per porą savaičių konfliktas išsisprendė - prekiauti aikštelėje leista.

Ponia Bronė šypsosi, kad jai yra malonu patarnauti žmonėms, aprūpinti taip reikalinga pilnavertei žmogaus mitybai jūros žuvimi. Jos kioske ne tik įvairūs žuvies gaminiai bet ir šviežios žuvys. Žiemą nuolat buvo atvežama stintų, vėliau karosų, paskutiniu metu nemenkų Kuršių mariose sužvejotų karšių.

O miestas auga - paskutinįjį balandžio sekmadienį aikštelėje prie turgaus prekiavo ne tik minėti prekeiviai bet dar vienas dekoratyvinių augalėlių pardavinėtojas, dar vienas mėsininkas ir jau pyragų pyragaičių kvapni ir gardi vietelė.

      Sezonas
Paskutinįjį balandžio penktadienį šildymo sezoną baigė Svėdasų katilinė - keturi krosniakuriai surengė deramas išleistuves ir išėjo vasaros atostogų. Kas knygas skaitys, kas meškerios, kas kitus darbus dirbs. Sudiev " kamčiatka".

      Laivai
Alaušo ir Beragio ežeruose į vandenį jau nuleistos valtys - irstosi ar inkarus įmetę su meškerėmis vilioja žuveles. Nuostabus vaizdas, kai sidabrinėje migloto ryto šviesoje ežero ramybėje siūbuoja valtys.

      Geras

Sezonas buvo geras. Nors Beragis buvo užšalęs tik kiek daugiau nei mėnesį - nuo sausio 6 - ios iki vasario 24 - ios Alvydas Matiukas, puikiai jausdamas vis karštėjančio klimato grėsmę, žvejoti ėjo kasdien, o praleido vos vieną dieną. tikriausias pamaldumas gamtos šventovei. Sugavęs daugiau nei kitais metais, dažniausiai užkibdavo karšiai - didesnius kepė, o mažesnius konservavo. Gardu, gardu...,

      Juodasis obeliskas
Svėdasai pats tikriausias antkapinių paminklų gamybos centras - senojo malūno trobesiuose, naujai pastatytose patalpose sėkmingai ir pelningai veikia net trys paminklų gamybos dirbtuvės.
Plačiau - kitose kronikose.

      Choriukas
Svėdasų bažnyčios jaunimo choras vadovaujamas vargonininkės Linos Lukošienės sėkmingai dalyvavo katalikiško jaunimo giesmių šventėje " Giesmių giesmelė" Utenoje. Dailios ir balsingos Svėdasų mergaitės.

      Muziejaus vizija
Judriosios, kultūringosios visuomenės sluoksniuose svarstoma Svėdasų muziejaus vizija. Kur jis įsikurs - gal bus naujai kuriamas Kultūros namų - seniūnijos rūmuose, gal entuziastingųjų Neniškių surinktos kolekcijos pagrindu gims jų sodyboje, o gal įsikurs Juozo Tumo - Vaižganto gimnazijoje.

      Gulbynas
Keliolika dienų Alaušo ežere laikėsi gal aštuonios gulbės, Motinos dienos sekmadienį jų buvo pilnas ežeras - net aštuoniolika. Jei visos jos čia sumanytu apsigyventi būtų tikriausias "gulbynas", o iš tiesų ekologinė katastrofa - mat gulbės nepakenčia jokių kitų paukščių kaiminystės - juos skriaudžia, veja. Kažin ar net egzotiškieji baubliai nuo jų išsisuktų. Bet po poros dienų ramiai atsidūsta - gulbių jau nebėra - pasiliko matyt tik vienintelė senbuvių pora.

      Spartakiada
"No sports..." (ne sportui) - kadaise pasakė garsusis britų premjeras Vinstonas Čerčilis. Matyt panašiai apie sportą galvoja ir dauguma svėdasiškių - Svėdasų seniūnijos komanda Anykščiuose vykusiose seniūnijų žaidynėse pelnė beveik paskutinę - aštuntąją vietą. Sportuoti nelinkę nei vyresnieji, nei vis daugiau laiko prie kompiuterių praleidžiantys jaunesnieji.

      Piligrimystė Maltoje
Grupelė Vaižganto gimnazijos mokytojų - Asta Fjellbirkeland, kaip turistas keliavęs jos vyras norvegas Helgė Fjellbirkeland , Joana Gutmanienė, Jolanta Garbauskienė ir pats direktorius Alvydas Kirvėla. Pasinaudodami europinio projekto " Erasmus +" programa beveik dešimt dienų gyveno ir patyrimų sėmėsi, gausiai piligrimų katalikų lankomoje, tolimoje ir egzotiškoje Maltos saloje, Kalkaros mieste. Pažinti, tobulėti niekada ne vėlu - matyt tai bus naudinga.

      Didysis šeštadienis
Svėdasiškių vilniečių ir kitų pakraščių išeivių draugija " Alaušas" pirmąjį gegužės šeštadienį pakvietė visus į pamaldas skirtas Motinoms ir į dalykinę arbatėlę mokytojo jubiliato Jono Šimkevičiaus namuose. Dalyvavo beveik trys dešimtys kraštiečių, kalbėta apie praeities dienas, apie numatomus darbus, aptartos problemos, net ir valdžios, " Alaušo" ir vietinės Svėdasų bendruomenės vadovybės nusprendė aktyviau bendrauti ir darbuotis sutartinai.

      Motinoms
Po maldų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje puikiu koncertu pradžiugino Rožės Lapienienės vadovaujami Svėdasų kultūros namų saviveiklininkai, nuoširdžiai motinoms skirtų eilių paskaitė gimnazistai.

      Parketas
Naujai, pirmapradžiu baltumu sušvito Svėdasų bažnyčios parketinės grindys. Darbuojasi brigada " lakavimo ekspertų" - panašiai taip vadinasi vyrukus burianti kompanija iš Vilniaus, - šlifuoja ir lakuoja bespalviu - bekvapiu laku. Pasak klebono Vydo Juškėno darbai ir medžiagos kainuos apie septynis tūkstančius eurų.

      Pergalė
Gegužės 9 - ąją - sovietinės armijos pergalės dieną, matyt vienintelis Svėdasų miestelyje vėliavą iškėlė vienas verslus pilietis. Ką jis švenčia? Ar jau pamiršo, kaip okupacinės valdžios persekiojamas tragiškai, į šulinį įmestas ar įkritęs, savo sodyboje mirė jo senelis, buvęs tarpukario metų Svėdasų valsčiaus viršaitis.

      Šventadienis - turgadienis
Kaskart vis gausesnis - prekėmis ir pirkėjais turtingesnis darosi Svėdasų turgus, kuris didžiausias sekmadieniais. Tai antrojo gegužės sekmadienio potyriai.

Elegantiškai šypsosi po žiemos į savo " štabą" sugrįžusi turgaus direktorė Danguolė. Paviljonų lentynos pilnutėlės drabužių, avalinės ir kitokių naudingų daiktelių iš Vakarų Europos, parduodami sezoninėmis kainomis dviračiai, gausybė gėlių. Medžių, medelių sodinukų daugybė - žavinga pardavėja Inga čia atvykusi iš Ramygalos pastebėjo, kad žmonės perka jau ne tik vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus, bet savo namų aplinką pamėgo puošti egzotiškų kraštų, dekoratyviniais augalais.

Kokios nuostabios magnolijos, žiedais pasipuošusios sakuros, įvairiausių formų bei rūšių pušaitės. Spygliuočiai gi paklausiausi ir pačios paradavėjos mėgstamiausi. Mažakalbis vyrukas nuo Panevėžio - firma "Velželis" siūlo gal dešimties rūšių duonos ir dar visokių pyragų bei kepinių. Ingrida, jos sodri šypsena ir gardus neseniai, pačiu tikriausiu, seniausiu būdu "vindytų" lašinių kvapas. Nors siūloma ir puikiausių dešrų, šoninės, kumpių, bet paklausiausi paprasti čia beveik 5 eurus už kilogramą kaštuojantys lašiniai.

Ponia Bronislava su žuvimi. Tiesiog stebina gausus asortimentas - ne tik visokiausių šaldytų, keptų, rūkytų bet gyvų žuvų nors vežimu vežk. Čia tarp ledų gabalėlių puikuojasi puikiausios, lieknaliemenės, tiesiog elegantiškos, margašonės lydekos, paslaptingi ūsuočiai šamai, žvaigždelėmis spindintys upėtakiai, sidabriniai karosai ir didžiuliai karpiai.

Mažesni vaikučiai prie jų artinasi ir su nuostaba ir su baime - juk prieš akis vos ne po penkis kilogramus sveriančios žuvys. Tikriausias šurmulys - vidurdienis, žmonių daug, o ypatingai plūsteli pasibaigus pamaldoms bažnyčioje, parapijos pulsas gyvas.

      Škaplierinė
Kiekvieną gegužės vakarą pamaldžiosios moteriškės renkasi į Gegužines pamaldas prie Švč. Dievo Motinos Rožančiaus karalienės paveikslo Svėdasų bažnyčioje. Meldžiasi ne tik už save, bet ir už artimuosius, visus pažįstamus, pasaulio tvarką ir taiką.

      Bendruomenės "džiazo" dar...
Išplėstiniame Svėdasų bendruomenės susirinkime dalyvavo ir Anykščių rajono tarybos narys, svėdasiškis Donatas Tuska. Kalbėta apie problemas ir numatomus darbus bei renginius. Didžia problema iškilo deramas Juozo Tumo - Vaižganto sodelio aplinkos sutvarkymas, nuolatos jį laikyti švarų, nuravėtais takeliais, taip pat atverti paminklo grožį stipriai nugenant, o kur reikia ir išpjaunant menkavertes liepas. Kalbėta ir apie bendruomenės patalpų įrengimą, kaskart vis iškylančią mirusiųjų šarvojimo patalpų stoką, ir apie rengiamą Svėdasų bei aplinkinių bendruomenių atstovų suvažiavimą - sąskrydį - kongresą Svėdasuose.

      "Seni piernikai"
Vėl pavasaris, vėl žiedai žolynai skleidžiasi, aukštyn stiepiasi ir vėl žolėmis pasalūnėmis želia takeliai prie respublikinės reikšmės istorinio architektūrinio Juozo Tumo - Vaižganto paminklo.
Ir neatsiranda jokios valstybinės, visuomeninės, ar net gimanazistinės, skautiškos galios toms žolėms sunaikinti.