Pasak senųjų, etnografinių švenčių bei tikėjimų tyrinėtojų lapkričio 5 - oji yra pašvęsta senovės lietuvių linų dievaičiui Vaižgantui. Šio dievaičio vardu pasivadino ir savo nuostabiuosius kūrinius pasirašinėjo garsiausias svėdasiškis, lietuvių literatūros klasikas, kan. Juozas Tumas - Vaižgantas. Prieš pat senąsias Vaižgantines garbiojo paminklas Svėdasuose papuoštas besišypsančiu moliūgu.

Tai vis jaunimėlio, nors ir nelabai gausaus, bet išdykusio darbas - sprendžia svėdasiškiai ir nesutaria ką apie tokį pokštą pamanytų, jei gyvas būtų, pats Vaižgantas. Gal pasibartų, gal nusišypsotų ar jaunimo išmone pasigėrėtų. Juk šis judrus žmogus - visuomenininkas, valstybės kūrėjas, puikiausias publicistas ne tik visą Europą buvo apkeliavę ir savo keliones aprašęs, bet per Atlantą laivu plaukęs ir tolimąsias Jungtines Valstijas pasiekęs. gal net pasakytų: išdykaukit, šėliokit, bet nebūkit " pablūdėliai ", tėvynės neapleiskit - geriau jau čia nei kokioje Airijoje, Anglijoje ar Amerikoje moliūgų šypsenų ieškokite. Gimtinėje šiuos geltonus vaisius skaptuokite, pokštaukite, jei jums nuo to linksmiau, šviesiau gyventi.

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Lapkričio migla ir Vaižganto paminklą Svėdasuose karūnuojančio moliūgo šypsena...