Pastaruoju metu pastebiu, jog kai kurie mano FB draugai siekia pigaus "populiarumo" Facebooke, keikdami Karbauskio koaliciją vien dėl to, jog pastaroji nori monopolizuot ir pabranginti alkoholio prekybą. T.y. perduoti ją valstybei ir iškelt alkoholio verslą į specializuotas parduotuves. Ir pateikia krūvas "argumentų" kodėl to daryt nereikia ar kuo tas pažeistų geriančiųjų teises. O tuos, kurie palaiko tokį sprendimą vadina "davatkiniais" visai nesusimąstydami dėl to, kuo derėtų pavadinti juos pačius, kai ginančius savo teisėta interesą - gerti.

Kai kurie iš jų sakomų argumentų: 
"monopolis esą buvo TSRS, negi norime grįžt atgal?", "pabranginus alkoholį padidės nelegalaus prekyba", "pažeidžiamos geriančiųjų teisės gert", "padaugės apsinuodijimų alkoholio surogatais", "policija "vėl" taps korumpuota dengdama nelegalaus alkoholio taškus", "padidės valstybės išlaidos gydant apsinuodijusius alkoholiu", o svarbiausia - nukentės alkoholio mėgėjų "orumas", kai jie bus priversti pirkt jį specializuotose parduotuvėse.

Asmeniškai aš visiškai nesirūpinu ką gers ar ką geria kiti Lietuvos piliečiai. Absoliučiai. Tai jų asmeninis reikalas pasirinkti nuo ko numirs. Ar sveiki, nuo senatvės savo šeimos narių apsuptyje, išlydėti su pagarba ir skausmu, ar ligos patale ir artimųjų su palengvėjimu išsakytu - na galų gale - atsikankino. Mes patys renkamės šį variantą ir sutinku su tuo, kad čia valstybei nereikėtų kištis.

Su viena sąlyga. Jei tie geriantys visada patys apsimokėtų savo daromas bėdas. Tokias, kaip sugriautos šeimos ir jų narių gyvenimai, kurių tolimesne eiga vėliau rūpinasi valstybė (t.y. visi mokesčių mokėtojai). Tokias kaip avarijos, kurių metu žūsta niekuo dėti žmonės. Šeimos išlieka be vieno ar daugiau narių, be maitintojų. Tokias kaip darbo praradimas, vėliau gaunant pašalpas iš valstybės, bendro nusikalstamumo lygmens didėjimas, sergamumo susijusio su alkoholio vartojimu didėjimas ir dar daug, daug kitų dalykų kurių čia nepaminėjau.

Kaip taisyklė, alkoholio mėgėjas apmoka tik tą butelį, kurį pats ir išgeria. Visų kitų nuostolių ar nelaimių apmokėjimas jį dažniausiai apeina lanku, užgriūdamas visuomenės ir šeimos pečius.

Todėl, mano kuklia nuomone, valstybė, turėtų pasistengti dviem kryptimis - pirma, kad tiems, kurie pasirinko gyvenimą geriant, būtų sudarytos sąlygos gerti tiek, kiek trokšta ir bet kuriuo paros metu, esant bet kokia būsenai. Neimant jų pasigėrusių iš gatvės ir niekur nevežant. Paliekant juos jų pačių valiai ir niekaip nereguliuojant jų gyvenimo. Kaip jie to ir pageidauja.

Antra: o tiems, kurie norėtų kažkaip apsieiti be to - sudaryti sąlygas įgyvendinti šį dalyką, pradedant nuo paprasčiausios informacijos susijusios su alkoholizmo, kaip socialinės nelaimės ištakomis teikimo, ir baigiant praktiškos pagalbos teikimu, padedant išsikapstyti iš šio liūno, jei buvo į jį įklimpta. Ir suprantama, apsaugoti nuo bet kokios reklamos juos ir jų vaikus. Alkoholio mėgėjų vaikų nuo reklamos saugoti nereikia, nes jie ją mato nuolat namuose.

Kaip jums šis paveikslas skirstant visuomenę į dvi sveikatingumo ir sveiko mąstymo lygių klases? Įtariu ne visiems patinka.

O pvz man visai nepatinka tai, kad iš mano mokesčių yra apmokami geriančių daromi nuostoliai valstybei. Ar turiu teisę išsakyti savo nuomonę apie tai, ar būsiu pavadintas "davatkiniu"?

Aš už tai, kad būtų branginamas alkoholis ir būtų sukurtas specialus "Nukentėjusių nuo geriančiųjų piliečių paramos fondas", iš kurio būtų dengiami būtent tų geriančiųjų daromi "nors finansiniai nuostoliai". Socialinių nuostolių nepadengs niekas. Teks visuomenei. Mirusių irgi niekas nesugrąžins. Tokiu būdu bent iš dalies būtų padengtos jų pageidavimo "gerti be jokių apribojimų" daromos visuomenės išlaidos.

Aš už tai, kad alkoholis būtų iškeliamas į specializuotas parduotuves, o jų darbo laikas būtų neribojamas. Neužilgo tokios parduotuvės taptų alkoholio gerbėjų susirinkimų vietomis (susitikimo vietos pakeisti negalima)., prie jų dažnokai vyktų konkuruojančių individų susidūrimai, aplinkiniai namai ir laiptinės taptų apdergti, gyventojų teisė gyventi žmoniškai taptų nuolat pažeidinėjama.

Todėl būtų logiška, kad tokios parduotuvės turėtų būti iškeltos už miesto ribų. O tam, kad "mėgėjai", kol netapo "profesionalais" galėtų nusipirkti alkoholio be "žeminančios" kelionės į užmiestį, - būtų sukurta alkoholio "tiekimo tarnyba", už papildomą užmokestį vežiojanti šį produktą po namus pagal užsakymus. Galima neabejot, kad ji susikurs tą pačią dieną, kai tik jos prireiks. Ir visi apsiramins.

Visuomenės turi surasti kažkokį bendrą sprendimą tokiu klausimu, nes
1. Vieni turi teisę vartoti ir patys spręsti kiekius bei laiką kada tą daryti.
2. Kiti turi teisę gyventi be pirmųjų daromų pasekmių jų gyvenimui ir piniginei.

Kieno teisė didesnė? Abiejų didelė, su sąlyga, kad pirmieji apmokės absoliučiai visas išlaidas susijusias su jų pomėgiu ir nevers antrųjų stebėti savo "neblaivaus gyvenimo" peripetijų. Tokių kaip apdergti namų kampai, laiptinės, upių krantinės ir pakrantės, nuskendę ar sudaužyti buteliai, plaukiantys užėje bambaliai ir jų sangrūdos.. .. vardinti toliau?

Tikiu, kad fantazijos pavardinti visiems užteks patiems. O aš einu užsiimt kitais reikalais  :)

Arvydas Daunys