Rugpjūčio 14 dieną, Svėdasų 520-ojo gimtadienio proga bibliotekoje klausėmės Vytauto Bagdono pasakojimo „Miestelio istorijos Svėdasų krašto rašytojų akimis“ apie Svėdasų rašytojus, prisidėjusius prie miestelio, miestelėnų, apylinkių garsinimo.

Paskaitininkas paminėjo kraštiečius autorius: poetą, dailininką Donatą Šilinį, 1928–2012 m. („Mėlyni paukščiai, 2007 m.) Algimantą Indriūną, g. 1937 m. (dainų rinkinys „Svėdasėno dainos“, 2009 m.), į JAV emigravusį mokslininką Zenoną Prūsą 1921–2012 m. („Dvidešimtojo amžiaus verpetuose: vienos šeimos istorija“, 1999 m.), Juozą Lapienį, g. 1938 m. („Laiko properšos“, 2018 m. ), kraštotyrininkų Linos Matiukaitės, g. 1958 m. („Vikonys. Kaimas ir jo žmonės“,

2008 m.), Minvydo Kazlausko, g. 1933 m. („Saulėlydis Čiukuose“, 2016 m.), Raimondo Guobio, g. 1962 m. („Penki amžiai Šv. Arkangelo Mykolo globoje“, 2022 m.) indėlį į krašto pažinimą, Aldonos Širvinskienės kūrybinę veiklą, poetės, literatų klubo „Sietuva“ vadovės Almos Švelnienės eiles bei klubo išleistą jubiliejinį „Svėdasų varpo“ numerį. Pats V. Bagdonas yra išleidęs penketą knygų apie Juozą Tumą-Vaižgantą, o šįmet rugsėjo 16 d., Vaižgantinių šventės metu pristatys knygą, skirtą prieš metus iškeliavusio, visų mylimo aktoriaus Ferdinando Jakšio atminimui.

Kitoje paskaitos dalyje išskirti keli pagrindiniai autoriai – J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933 m.), Bronė Buivydaitė (1895–1984), Stepas Zobarskas (1911–1984), Pranas Raščius (1932–1987), Juozas Baltušis (1909–1991), pailiustruojant jų biografijas įdomiais pasakojimais: išgirdome, kaip J. Tumo-Vaižganto brolis Jonas, uždraustą spaudą gabendamas, kelias smukles aplankė ir Panemunėlio geležinkelio stotyje jau nesugebėjo nuo žandarų pabėgti; sužinojome, kaip rašytoja Bronė Buivydaitė keliavo į tuometinį Alotų valsčių, kurių centras buvo Kunigiškiai, pasiimti paso.

Jame buvo įrašytas autorės vardas „Bronislava Stepanovna Buivid“, kas be kitko atspindi ir nuožmią po 1863 m. sukilimo grobikų generolo Muravjovo vykdytą rusifikaciją. Išgirdome istoriją apie JAV emigravusį rašytoją Stepą Zobarską, kaip iš jo tėviškės Pamalaišyje likusios didelės asmeninės bibliotekos saugumiečiai išvežė knygas, o sodybą „numelioravo“. Ten dabar stovi skulptūra, vaizduojanti autoriaus kūrinio „Ganyklų vaikai“ veikėjus.

Sužinojome daugiau apie Svėdasuose 1951 m. vidurinę pabaigusį poetą Praną Raščių, įkvėpimo sėmusį iš Svėdasų ežerų ramybės ir grožio (pirmasis eilėraštis – „Svėdasų ežerai“). Savo knygą „Žemė prie mėlyno dangaus“ dedikavo šio krašto lietuvių kalbos mokytojui Jonui Beleckui. Galiausiai išgirdome šiame krašte su skulptoriumi Zenonu Volunta vaikystėje piemenavusį rašytoją Juozą Baltušį, Svėdasų atspindžius jo „Dienoraščiuose“, knygos „Sakmė apie Juzą“ pristatymą miestelyje.

Dar daug galima rašyti apie minėtus autorius, bet geriau pavartyti jų kūrybos puslapius paėmus knygas iš šiai paskaitai skirtos parodos „Svėdasų krašto rašytojai ir jų kūryba.“ Maloniai kviečiame.
Šaltinis