Reikia pasakyti, kad susikūrusią svetainę svėdasiškiai pastebėjo gana greitai, Deja, skaitytojai ją priėmė  daugiau kaip žaisliuką, kaip tam tikrą pramogą, nors jos tikslai buvo kur kas rimtesni.  Skelbiamos idėjos nerasdavo atgarsio. Komentarų irgi nebuvo. Į apklausų anketas, kur reikėdavo tik spragtelti pelyte ant vieno iš pateiktų atsakymų variantų, atsiliepdavo tik vienas kitas iš tūkstančio. 

Vienintelis vertas pavyzdžio nuoširdus rašinėlis-atsiliepimas, kurį norėtųsi priminti, yra čia.

Labai norėjosi įgyvendinti pirmosios Svėdasų internetinės svetainės iniciatoriaus ir kūrėjo Zenono Navicko svajonę, kad visa informacija apie Svėdasų kraštą būtų vienoje vietoje ir nereikėtų aklai klaidžioti po internetą.

Ši svetainė ir buvo konstruojama taip, kad kiekvienas kaimas, kiekviena nevyriausybinė organizacija, seniūnija ar miestelis galėtų atsidaryti savo savarankišką puslapį šioje svetainę, kurioje galėtų nušviesti savo veiklą. Deja, į siūlymus atsiliepė tik svėdasiškių bendrija "Alaušas". Daujočiai irgi buvo susidomėję, bet pritrūko kantrybės. Grikiapeliai prirarė idėjai, bet taip ir neprisijungė...

Raimondas Guobis, prieš keltą metų įsijungęs į svetainės veiklą, irgi buvo nustebintas svėdasiškių pasyvumu. O Raimondo rašiniuose tikrai nemaža įdomių ir diskusijų vertų idėjų. 

Paskutiniaisiais metais svetainės lankytojų skaičius persirito per pusantro milijono. Tai gražus, bet, deja, tuščias statistinis skaičius, neatspindintis kraštiečių pilietiškumo. Žemės referendumas parodė, kad tik 15 procentų kraštiečių suvokia save piliečiais-patriotais. Deja, likusieji 85 procentai taip ir liko tik... statistiniais vienetais. Aišku, kad su tokiais rodikliais mes niekada negalėsime įtakoti geresnių poslinkių Lietuvos gyvenime.

O jeigu?...