Raimondas Guobis 

Vakar iškilmingai paminėtos paskutiniojo ginkluotojo pokario pasipriešinimo dalyvio, partizano Antano Kraujelio - Siaubūno (1928 - 1965) žūties 60 metų sukaktuvės. Jas surengė Vytauto Didžiojo karo muziejus, Utenos savivaldybė, Lietuvos šaulių sąjunga ir kt. Dalyvavo ir svėdasiškiai, Kraštų šilo brolijos pasiuntiniai.

Aukštaitijos sostinėje švietė saulė... Pamaldos vyko Utenos Kristaus Dangun žengimo bažnyčioje. Žmonių ji prisirinko pilnutėlė, giedojo Vilniaus mokslų akademijos choras. Klebonas Algis Neverauskas pamoksle ragino semtis stiprybės iš kovotojų už tėvynės laisvę, desidentų, neišlepti, pasilikti tvirtais viduje, tuomet bus nebaisūs ir baisiausi išorės priešai. Kvietė deramai išgyventi Gavėnios laiką, susilaikyti nuo linksmybių, laikytis pasininkų. Gausiai susirinkusiems vaikams linksmai pasiūlė savaitę nevalgyti saldainių ar kitokių gardumynų, ugdyti valią, kad vėliau galėtų atsispirti narkotikams ir kitiems gyvenimą griaunantiems gundymams.

Partizano A. Kraujelio - Siaubūno žūties vietoje, prie paminklo šalia istorinės sodybos Papiškių kaime sugužėjo didelis būrys piliečių, ypač daug įvairaus amžiaus šaulių, savanorių, jaunimo, net politikų, kultūrininkų, visuomenininkų. Pasigęsta vėliavų, gerai kad mes iš Svėdasų atsivežėm karališkai raudoną veik visų mano žygių palydovę Aukštaitijos vėliavą, kurią, pasirodo, retas kuris aukštaitis atpažįsta:) Tiesa viena Utenos savanoriškų pajėgų vėliava buvo. Po kurio laiko atsirado ir du apyjauniai sportiškai apsirengę žmonės - vienas trispalvę, kitas istorinę vėliavą kaip sermėgas užsimetą ant pečių. O kur pasidėjo ta daugybė trispalvių, kurios tautiška jūra šioje vietoje plazdėjo prieš dešimtmetį.

Apie savo narsų brolį Antaną, šeimą, kovos metus, dramą vykusią 1965 m. kovo 17 d. šioje sodyboje kalbėjo Janina Kraujelytė - Šyvokienė. Buvo galima įsigyti jos parašytą knygą "Gyvenimą paaukojęs tėvynei". Žodį tarėUtenos meras Marijus Kaukėnas, apie patriotizmą, pasiaukojimą kalbėjo Utenos pulkininko Prano Saladžiaus 9 - ios šaulių rinktinės vadas Jurandas Rusteika, ypač įtaigiai bilojo A. Kraujelio - Siaubūno įamžinimo fondo pirmininkas Vilius Maslauskas.

Jis prisiminė Lietuvos kariuomenės pradžią 1918 m. vėlyvą rudenį, pirmąjį kovose už nepriklausomybę žuvusį savanorį Povilą Lukšį, tarpukario kariuomenės spindesį ir tragediją, narsius pokario partizanus ir tos kariuomenės istoriją tarsi užbaigusį A. Kraujelį - Siaubūną. Sodybą, kurioje kovotojas žuvo jis prilygino Pilėnams ir linkėjo, kad naujaisiais laikais netektų mūsų tėvynės ginti iki paskutiniojo kario.

Gėles bei liepsnojančią atminimo žvakę prie paminklo padėjo pora partizaniškomis uniformomis apsirengusių jaunuolių. Maršus trenkė Karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras, kuris kažkodėl buvo užslėptas - sukištas į žemą, plačią palapinę, nors nei snigo nei lijo:) Trimis salvėmis iš istorinės patrankos - už tėvynę ir jos gynėjus, pasaulį drebino Anykščių Dariaus ir Girėno kuopos šauliai - artileristai, buvo vaišinamasi šauliška koše bei šilta arbata. Oras darėsi žvarbus...
            Nuotraukos