Šiandien legendiniam lakūnui - konstruktoriui Jurgiui Dobkevičiui (1900 - 1926) būtų sukakę 125 metai. Ta proga surengėme atminties žygį dviračiais Svėdasai - Adomynė - Mieliūnai. Po to tuo pačiu keliu atgal - tiltas per Šetekšną vis dar sugriautas:)

Aplankėme paminklą Algimanto apygardos partizanams, jos vado Antano Starkaus - Montės ir jo bendražygių kapą Adomynės kapinėse, ten pat ir 1921 m. statytą jaukią medinukę bažnyčią, svetingą dvarą. Išmaniu keltu nuo kranto iki kranto per tvenkinį plaukiojome, smagiomis smulkmenėlėmis džiaugėmės.

Plačiais, šviesiais vieškeliais, akmeniniais - metaliniais kryžiais apkaišytais, didžiuliais medžiais paženklintais vis dar palankaus vėjo genami, tarsi iš padangių nusileidusio, smagiai nukeliavome iki Mieliūnų kaimo kuriame buvo Dapkų - Dobkevičių giminės lizdas, Kur gimė šiandienos herojaus tėtis, finansininkas, Vengrijos bičiulis, Jonas Dobkevičius.

Apvaikščiojom senasias kapines, stabtelėjome prie egzotiškos, deja sekmadieniais nedirbančios, parduotuvės, Sudainavom Lietuvos lakūnų dainą. Ir kaip tiko tie žodžiai: "... Aš nuskrisiu į žalią sodybą/ Kur gyvena motina sena/ Ir išrėšiu žiaurią mirties kilpą/ Lai pamato mano mylima..." Juk tikras asas J. Dobkevičius gimė Sankt Peterburge, šeimai persikėlus į Lietuvą stojo į kariuomenę savanoriu, dalyvavo kovose už nepriklausomybę, pirmasis iš lietuvių skriedamas užsienietišku orlaiviu išlenkė mirties kilpą. Studijavo oreivystės institute Paryžiuje, gal net buvo susitikęs savo bendraamžį Anuaną de Sent Egziuperi, konstravo orlaivius "Dobi" ir patį naujausią bandydama žuvo. Ir nežinia ką jis dar būtų sukūręs jei ne rūsti lemtis...

Atgal keliaudami jau grūmėmės su smarkių priešakiniu vėju, bet pakilios nuotaikos vedami laimingai parriedėjome į Svėdasus. Susukome daugiau nei tris dešimtis kilometrų, o Mieliūnai juk kadaise buvo ne pats atokiausias didžiulės Svėdasų parapijos sodžius.

                                                                              Raimondas Guobis
Nuotraukos