Ir vakarai ir Rusija teigia, kad Europos šalių sankcijos Rusijai ir Rusijos atsakas ES sankcijoms yra artimas šokui. Iki šiolei buvo skaitoma, kad tik JAV ir ES gali bausti "blogus berniukus", bent jau paskutinius 20 m. taip buvo. Juk Rusija pralošė šaltąjį karą. Praktiškai Rusija tais 1990 m. kapituliavo, kaip Vokietija po antrojo pasaulinio karo.

Po Rusijos atsako į ES sankcijas, vakarų pasaulio žiniasklaida entuziastingai pranešė, kad Rusijos vadovybė nustatydama Europos importui apribojimus, ketina savo žmones numarinti badu, kad Rusijai gresia badas.

O kaip yra iš tikrųjų..?

Vertėtu pripažinti, kad pasaulio rinkoje neliko prekių neturinčių analogų, kurios gamina kitos valstybis. Realiai pasaulio rinka nemėgsta tuštumos. Lenkiškus obuolius, Olandiškus ir Itališkus sūrius Rusijai gali pakeisti sūriai ir obuoliai iš Kazachstano. Mėsos ir daržovių produktu rinkos trukumus Rusijai gali pakeisti produkcija iš Baltarusijos.

Dėl sankcijų prieš Rusiją Vašingtonui ir Briuseliui turi būti dėkingos tos valstybės, su kuriom Maskva jau kuria naują ekonominę sąjungą ir tos, kurios prie tos sąjungos dar galvoja prisijungti.

Dabar rusiški pinigai keliaus ne į ES ūkininkų kišenes, o dalinai skatins pačios Rusijos žemės ūkio atsigavima. Gaunasi taip, kad tos sankcijos kirs ne tik Rusijai, bet ir bumerangu grįš pačiai ES.

Pirmas dalykas, milžiniškus ekonominius nuostolius patirs Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, kurios iki trečdalio savo žemės ūkio produkcijos eksportuodavo į Rusiją. Suomija į Rusija eksportuodavo labai daug pieno produkcijos. Milžiniškus nuostolius patirs Olandų, Vengrų, Bulgarų, Vokiečių, Prancūzų ir Italų ūkininkai, bei Norvegijos žvejai.

Suomijos politikai jau dabar prognozuoja politinę krizę ir priešlaikinius rinkimus su lozungu "Atokiau nuo Briuselio". Vengrai tiesiai šviesiai pareiškė, kad atsisako paklusti Europos Komisijos reikalavimams. Bulgarija ir Graikija irgi išreiškė didelį nepasitenkinimą ES institucijomis ir jų sprendimams. Sankcijų pasekmes taip pat pajuto Vokietija, Italija ir Prancūzija, kurios yra pagrindinės Europos biudžeto donorės. 

Tai reiškia, kad pataikaujant Vašingtonui, Europa save pasmerkia naujai ekonominei krizei. Didžiausias nemalonumas europiečiams t.y. mums yra tai, kad mes savo veiksmais paskatinome visą segmentą pasaulio ekonomikos procesų restruktūrizavimą, savanoriškai atiduodami savo pozicijas konkurentams - sparčiai besivystančiomis Azijos šalimis ir Pietų Amerikai. Šiam momentui pakeisti europietiškų gamintojų gaminamas ir eksportuojamas daržoves, vaisius, žuvies ir mėsos produkcija išreiškė Kinija, Turkija ir Izraelis. Mėsos produkcijos rinkos trūkumus Rusijoje pasriengusios užpildyti Brazilija, Argentina ir Naujoji Zelandija, kurios neprisijungė prie JAV inicijuojamų sankcijų prieš Rusiją. Prie sankcijų prieš Rusija neprisijungė ir Šveicarija, kurios sūrių ir pieno produkcijos kokybė nėra prastesnė, nei Italų, Prancūzų ir Olandų.

Nežiūrint į tai, kad formaliai Japonija pritarė sankcijoms prieš Rusiją, bet manau, kad Japonijos žvejai neatsisakys galimybės išstumti Europos konkurentus ir užpildyti rusiškos rinkos trukumus.

Ir Briuselis ir Vašingtonas bando sudaryti toms valstybėms spaudimą. Bet darbas atliktas ir procesai paleisti. Reikia pripažinti, kad skurdžiausiu Europos sąjungos valstybių (tame tarpe ir Lietuvos) žemės ūkio sektoriaus nykimas jau prasidėjo. Galima teigti, kad naujos kartos ekonominė krizė Europoje jau startavo. Gal ji pačios Europos Sąjungos ir nesugriaus, bet kad ši krizė ilgam užšaldys europiečių gerbuvį - tai faktas. Vietoj Europos Sąjungos, Rusijos rinka ir finansai pakryps į BRIKS valstybes, muitų sąjungos valstybes ir kitas šalis, kurios neprisijungė prie sankcijų prieš Rusiją. Pasaulis persiformatuoja - pasaulis keičiasi.

Jau galime spėlioti, kas atsitiks, jei sankcijos palies energetinius išteklius, juk tos sankcijos labiausiai palies pačią Europos Sąjungą. Bent jau dabar galima konstatuoti, kad be sankcijų energetiniame sektoriuje, Europa jau yra ties ekonominio nuosmukio slenksčių, o Azijos ir Lotynų Amerikos laukia spartus ekonominis augimas.

Štai taip ponios ir ponai!

"Nepretenduoju į absoliučią tiesą, tai tik nuomonė, tesiog  manau, kad šališkas arba vienpusis, t.y. tik vienos pusės teikiamos, informacijos vertinimas, atmetant kitų šaltinių teikiamą informaciją, niekada neatskleis tikrosios padėties, nesuteiks galimybės objektyviai analizei ir teisingoms išvadoms padaryti. O tai, savo ruožtu, eliminuos bet kokią racionalią problemos sprendimo galimybę. Visa tai ne tik nepašalins problemos, bet gali dar labiau komplikuoti padėtį. O ar to reikia? Ar būtent to yra siekiama? Privalome išmokti ne vien tik klausytis ir žiūrėti, tačiau dar ir girdėti, ir matyti, ir suprasti, nepasiduodami išankstinėms, o juolab iš pašalies suformuotoms nuostatoms, bei neleisdami įsigalėti jokioms emocijoms savyje. Tik tada, anksčiau ar vėliau, būdami nuoseklūs, kantrūs ir ištvermingi, pajėgsime rasti problemos sprendimo algoritmą, paprastai tariant, - problemos sprendimo "raktą"- rašo internautas.