Čia centras Europos. Remiuosi kas dieną

Į Lietuvą brangią tarytum į sieną.
Europa – ne sesė man, Centras – ne brolis
Ir siena – sena, bet ne mano senolė.

Išeisiu į lauką – ir šitie laukai
Tokie dideli, bet ne mano draugai.
Kur bėga Šešupė, ten bėga lietuvis,
Bet spėja pavyti jį kumštis ar šūvis.

Kai giedros išaušta kalėdinės dienos,
Ten dreba nuo šalčio apleistas vargdienis, -
Vaikeli, širdy Lietuvos tupi senis,
Prisiuvęs Tėvynę prie savo kišenės.

Tai argi jam rūpi, kur bėga Šešupė? -
Gal susidorojimo bijo ir upės? -
Tėvynę palieka ir slepiasi jūroj…
Ir aš pasislėpčiau, bet pavogtos durys.

Kur liko skylė – skudurinė lėlė -
Maža prostitutė, ta vargo pelė…
Kažko taip baugu begalinio dangaus -
Tai Daukantas žiūri į būdą žmogaus.

Tai ašara, spindinti Dievo aky, -
Neklauski tik: Lietuva, ką tu veiki? -
Vaitoja Tėvynė nuo priešų žiaurių,
Pilna tarakonų ir Seimo narių.

Į mėlyną dangų dairausi išbalęs -
Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį -
Antai deputatas auksinėm kanopom
Apžergęs Tėvynę išjoja Europon.

Tu ėsk ananasą, tu jerubę ryk,
Pataisęs sau formas, reformas daryk,
Sugriauk žemės ūkį, kelius išardyk -
Tik mažą pušelę, ją vieną palik.

Užmerksiu akis, užsikimšiu ausis -
Girdėti vis viena baisus girgždesys.
Tai sukas Tėvynė ant Laisvės ašies… -
Bet nieks neatims pakaruokliui pušies.