Seniai mačiau aš tokią vasarą,
Kad neužleistų taip ilgai pozicijų savų...
Ruduo esu...slapčia nubraukiu ašarą...
Nes atėjau, o vietos - nerandu...
Bandau beržų lapus nuauksint,
Pražydint žiedą astro - rudenio gėlės...
Bet aš kantrus...Jūs lauksit ar nelauksit,
Vis tiek sulauksiu savosios eilės...
Matau, kaip mylit mano seserį vyresnę,
Nenorit atsisveikinti su ja...
Aš pasistengsiu būti ne blogesnis -
Pasidalinsiu su jumis sukrauta jos kraite...
Joje atrasit grybų, bruknių ir spanguolių,
Šermukšnių, šaltalankių, putinų,
Kuriuos jinai augino šitaip uoliai,
O aš šį gausų derlių brandinu...
...Kaip matote, gamtoj tikra vienybė...
Visiems skirtingas duotas metas...
Kad ir kokia šios vasaros grožybė,
Ruduo, tikėkit, bus gražus, kaip reta...
                                     Antanas Žvikas . 20180912