Naujųjų išvakarėse, pamąstymas apie gyvenimą nuo punkto A iki punkto B.

Apd 17:26 parašyta: „Iš vienos šaknies Jis (Dievas) išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai Jis nustatė apibrėžtus laikus ir gyvenimo ribas.“

Kiekvienas iš mūsų, ne savo valia, gimėme šioje žemėje, lygiai kaip, ne savo valia, mes judame paskutinio atodūsio link.

Kartą psichologai atliko eksperimentą. Jie pasiūlė medkirčiams kertantiems mišką kirviais, nuo šiol šį darbą (už daug didesnė pinigų sumą) tiesiog imituoti, tai yra, kita kirvio puse, darbo dienos metu, tiesiog tiek pat kartų pastuksenti per kamieną, o tada eiti prie kito medžio ir vėl stuksenti. Medkirčiai sugundyti geresnio atlygio iš pradžių mielai sutiko su pasiūlymu, tačiau po keletos tokių darbo dienų atėjo pas eksperimento vadovus ir pareiškė, kad jie geriau dirbs už mažesnį atlyginimą, bet realiai kirs medžius. Kada jų paklausė „Kodėl ?“, atsakymas buvo paprastas: „Mes nematome kaip lekia skiedros ir virsta medžiai - daryti beprasmį darbą yra nepakeliamai nuobodu.“

Taigi jai medkirčiui beprasmis darbas yra koktus, tai tuo labiau kiekvienam iš mūsų yra svarbu suprasti, toje Dievo atrėžtoje mums gyvenimo atkarpoje, kokia yra mūsų gyvenimo prasmė? Juk jai eiti per gyvenimą, nuo gimimo punkto A iki mirties punkto B, nesuvokiant kodėl gyveni, tai toks gyvenimas atrodo esą beprasmis. Kaip sakė Saliamonas : „Tada viskas tėra tik miglu migla“.

Jei mums kas nors sako : „Susidėk daiktus į tašę“. Tai mums natūralia kyla klausimas kam tai daryti? Susipakuoti tik tam, kad supakuoti yra beprasmiška. Tačiau jei tai reikia daryti todėl, kad yra tikslas (pavyzdžiui susipakuoti reikia todėl, kad mes ruošiamės išvykti) tada tai daryti yra prasminga. Ir jei mus sako, kad susipakuoti reikia todėl, kad mes išvykstame į šiltus kraštus, tada mes dėsimės į tašę vienus daiktus, o jei sakys, kad vyksime dirbti į šiaurę, tada dėsimės visai kitus daiktus. 

Jei mums sako „Susidėk daiktus“, o mes nežinome kur vykstame, tada kas gali garantuoti, kad susidėsime tikrai tai ko mums prireiks ten kur mes vykstame?

Jei mūsų ėjimas nuo taško A iki taško B turi tikslą, o mes jo nesuprantame ar suprantame jį klaidingai, tada mes negalime būti tikri tuo, kad šią kelio atkarpą nueisime tinkamai. 

Ap. Paulius sako 1Kor15:32 „Jei nėra prisikėlimo iš mirusiųjų tada valgykime gerkime, nes rytoj vis tiek mirsime.“

Ap. Paulius atveria mums, kad jei mes suvokiame savo gyvenimą tik kaip atkarpą, kurios gale mūsų laukia neišvengiamas išnykimas, tada gyvenimo tikslas tokiam žmogui išties yra bet kokiomis priemonėmis, maksimaliai pasiekti malonumą čia ir dabar, nes rytojus juk nieko gero nežada.

Bet jai gyvenimas nesibaigia punktu B, bet po jo yra prisikėlimas, apie kuri mums liudija Kristus, tada ši duota mums Dievo gyvenimo atkarpa turi būti nugyventa su visai kitokiu tikslu ir visai kitokiu būdu.

1 Kor15:34 Ap. Paulis sako: „Pabuskite, kaip dera iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių!“ 

Tai yra jei gyvenimas nesibaigia A-B atkarpa, tada ši atkarpa tėra tas gyvenimo etapas, kuriame mes turime ruoštis gyvenimui amžinybėje, mokydamiesi mylėti Dievą ir savo artimą, nedarydami nuodėmių, kurios skaudina Dievą ir griauna artimus santykius su mūsų artimais.

Tad žengiant į Naujus mums Dievo duotus metus, linkiu kiekvienam iš mūsų prisiminti apie tą gyvenimo tikslą, kuriam mus pašaukė Dievas: „Mylėti vienas kitą kaip Jėzus mus pamilo.“Juk kūrinija su ilgesiu vis dar laukia kada bus apreikšti Dievo vaikai, kuriuos ji pažins iš to, kad jie mylės vienas kitą.

atsiuntė Remigijus