Gatvių vardai - puiki galimybė įamžinti krašto, miestelio istorines, etnografine įdomybes, gražesnius jau pamirštus vietovardžius bei kitokias išskirtinybes, bet ar mes tuo pasinaudojame. masiškai didesnių kaimų ir kaimelių sodybų sankaupoms suteikiami beprasmiai vardai rodo visišką mūsų nesuvokimą, gal net dvasinį skurdumą ir praleistą galimybę kilstelėti gyvenvietės įvaizdį, gyvenančių savigarbą ir net čia atvykstančius sudominti.

Mano gimtajame Butėnų kaime senoji kaimo gatvė " ūlyčia", naujų mūrinukų kvartalas ir dar viena "uodegėlė" buvo, kaip ir reikalauta iš aukščiau pavadinti - Butėnų, Ramybės ir Elnio vardais. Kam Butėnuose reikalinga Butėnų gatvė? Juk čia ir taip Butėnai. Kodėl rajonas Ramybės, juk daug poetiškiau, egzotiškiau jis buvo vadinamas ir Sero ar net Londono vardu.

Elnio - visiškas nesusipratimas, atliepas, pažymėjimas, kad ten neseniai Petro Barono sodyboje įrengtas aptvaras, kuriame ganosi elniai bei danieliai. Bet kodėl ne Briedžio. Juk tai savesnis, tautiškesnis miško žvėris, tikras karalius. Ir dar ten buvusi ir Povilo Barono sodyba, kuris žuvo kaip partizanas, turėjęs Briedžio slapyvardį. Apmaudoka, nes liko neįamžinti pramonininkas Antanas Šukys, bankininkas Aleksandras Žemaitis, liaudies meistras Zenonas Valunta ir kiti žymūs butėniečiai.

Pamaniau - gal kitaip pas kaimynus bet ir vėl teko nusivilti: Daujočiuose - Daujočių, Kalno, Miško, Naujoji, Pievų, Vilties; Grikiapeliuose - Grikiapelių ir Mokyklos; Vaitkūnuose - Beržynėlio, Senųjų Vaitkūnų, Vaitkūnų, Salų; Kunigiškiuose - Ąžuolų, Kunigiškių, Dirbtuvių. Ir taip ne tik svėdasiškiuose bet visame rajone. Net Andrioniškio miestelyje nors gal dešimtmetį buvo svarstoma kaip gi pavqadinti, gatve įamžintas tik garsusis inžinierius Pranas Markūnas ir jokios užuominos apie partizanų sostinėlę, kurortą, čia netoliese karūnuotus valdovą Mindaugą ir jo pačią Mortą. Tik iš europinės istorijos išniręs medžiotojų globėjas Šv. Hubertas.

Skaitau ir galvoju: dykuma, dykuma, atrodytų, kad mes tik pradėjome kurti civilizaciją ir nieko čia nebuvo ir niekas vertas įamžinimo čia niekad negyveno. Ir tarsi nebuvo čia niekam patarti, nors ir Vilniuje ir rajone ištisos armijos patarėjų, krašto patrauklumo, istorinio teisingumo formuotojų gyvuoja. Juk reikėjo pirmiausia pagalvoti, pasvarstyti, o ne daryti nemąstant, neapsisunkinant - greičiau, greičiau. Kodėl gi nebuvo galima net valstybiniu mastu pasvarstyti, patarti, įtakoti, kad gatvėvardžiai būtų verti ir prasmingi.

Tačiau procesas tęsiasi, bet rodosi vis tokia pat linkme. Svėdasuose rengiamasi suteikti vardą dar vienai naujai suformuotai gatvei. Pasiūlymas - Beragio. Pasirinkimas taip pat gana primityvus - juk čia pat slėnyje telkšo Beragio ežeras. Žinoma tai ne pats blogiausias pasirinkimas, vis gi ne kokių dirbtuvių, bet ar ne verčiau būtų įamžinti kunigaikščius Radvilas, ar grafą Marikonį - ir gražiau ir egzotiškiau, ir susidomėjimą krašto istorija skatintų

Komentarai

Jolanta.  Pilnai pritariu Raimondui! tautiečių tautinė savimonė labai menka, dėl ko tenka tik apgailestauti...
 

Anonimas. Labai taiklus pastebėjimas dėl Butėnų kaimo gatvių pavadinimų. Turbūt reikėjo daugiau informacijos apie planuojamus gatvių pavadinimus, daugiau pabendrauti su gyventojais ir paklausti jų nuomonės.

Dar norėčiau pridurti, kad Butėnų gatve pavadinti visą mūsų pagrindinę ilgą gatvelę irgi yra nelogiška. Tikrai ją reikėjo simboliškai suskaidyti "iki kryžiaus" ir "už kryžiaus". Ir duoti du pavadinimus.

O gal dar nevėlu daryti keitimus? Juk iškabų su gatvių pavadinimais dar neturime? Kviesčiau visus aktyviai pasisakyti šiuo klausimu.

Šaltinis:butenai.lt