Jubiliejinės Dainų šventės " Čia mūsų namai" folkloro dienos " Laimužės lemta" programoje tūkstantinėje dainininkų, muzikantų, šokėjų fiestoje dalyvavo ir legendinio Svėdasų etnografinio ansamblio dabar jau vadinamo folkloriniu dainininkai, džiuginę programa " Ruoškis sesula..."

Super didelis, dviaukštis, 75 keleivius galintis vežti autobusas jau 5 valandą ryte sustojo Svėdasų miestelio aikštėje kur įsėdo keliolika dainorėlių ir juos lydinčių piliečių, po to dar stabtelėjo kel iose vietose pakelėje, Leliūnuose, Debeikiuose, Anykščiuose, Kavarske ir beveik pilnutėlis džiugiai nusiteikusių tautiečių nuriedėjo į Vilnių.

Sostinės bokštai, bažnyčios, rūmai, dešiniosios pakrantės dangoraižiai, vis augantys ir augantys modernūs pastatai, didingai stūksanys aukštabokščiai kranai, legendinis meno kūrinys - ' vamzdis", upės kaspinas, Gedimino pilies bokštas ir giedras, lengvais debesėlių kamuoliais nusėtas dangus. Džiugi diena... Sodietiškas., džiaugsmas, nesupratingumas ir jaudulys, paklaidžiojimas po Bernardinų sodą ir galiausiai suvokimas, kad mūsų koncerto vieta parkelyje Gedimino kalno papėdėje.

Šventinė rikiuotė katedros šventoriuje, su miestelių ir kolektyvų vėliavomis, tarp kurų plasdėjo ir auskspo spalvomis žėruojanti legendionio varpo siluetu svėdasiškė. Tautiečių sambūrių iš Amerikos ir kito pasaulio bei regionų pristatymas, šventi žodžiai apie Aukštaitiją, kuriuos tarė Šeduvos Baba Emilija, padėka ir džiaugsmas, kad galime gyventi šioje nuostabioje žemėje Lietuva vadinamoje. Kiekvienas kolektyvas į bendrą pagarbiai ant dailiausių raštų drobelių atnešdami sudėjo gausybę įvairios įvairiausios lietuviškos duonos kepalų. Dienai merkiantis juos visus savo deiviškų vardų suburtos raikė Dalios ir Laimos ir visiems, mažiems ir dideliems tos duonos ragauti pakako - visais amžiais žmonių darbštumu, meile žemei ir skalsia duona kasdiene buvo garsi Lietuva.

Antrojo kiemelio " Po klevu" scenoje kartu su žemaičiais, suvalkiečiais, dzūkais iš viso septynias valandas užtrūkusiame koncerte, pasipuošę sceną gėlėmis, šiaudinėmis skrybėlėmis bei " kalavartu" savo dvidešimties minučių dainų ( Aušta, aušrela aušrytėla", " Gaideliai giedojo", " Papūtė vėjelis", " Ruoškis sesula", Stovi eglela", pagyvintų linksmu tarmišku Irenos Guobienės pasakojimu apie piršlybas bei vestuves " Tamošiaus meilė" programą " Ruoškis sesula..." parodė svėdasiškiai.

Tuoj po jų dainavo ir istorijas rietė - programa - " Ausk močiūte, juostelas" baltais nuometais pasidabinusios anykštėnės - ansamblis " Valaukis", į savo programą " Ausk, močiūtę, juostelas" vykusiai įpynę sakralų virsmą - nuometo užrišimą jaunamartei. Ir klausytojų prašaliečių, ne čia pat dainuoti turėsiančių saviveiklininkų prisirinko daugiau - gal net septyni, kurių tarpe valandėlę pastovėjo ir nežinomos šalies svetys - egzotiškas juodukas. Leliūnų saviveiklininkai džiugino programa " Laimė ištekėti", o Anykščių " Abelėlas", viduramžiškais drabužiais ir papuošalais spindinčios moteriškės net ilgėliau nei privalėjo džiugino aukštaitiškomis sutartinėmis.

Tautos diena - visur pilna įvairiausiais egzotiškiausiais apdarais, marguojančių, švytinčių tautiečių - čia iš Klaipėdos, ten iš Alytaus, ten iš Adomynės, Pasvalio, Kupiškio - čia visa Lietuva. Žilagalviai senoliai, tiesiog pasipūtusio plačiais aprėdais moterys, pusamžiai, jaunesni ir dar visai nedidučiai - džiaugsminga gyvybė, istorija, patirtis ir ateitis. Gausiai, turistinėmis grupėmis ir pavieniui klajojantys ar padainuoti pašokti kartu, save parodyti atvykę užsieniečiai. Ilgais sijonėliais beveik žemę šluojančios mergaitės, iš Gedimino kalno nežinantiems atnešama žinia, kad šiandien visi šventės dalyviai į kunigaikščių valstybės didybę menantį bokštą įleidžiami nemokamai. Ir tiesiog spalvingomis minių srovėmis į šventą kalną, katedrą, Valdovų Rūmus plūstančios minios. Visur ir ten aukštai, ir papėdėje, dainos, muzika, klegesys, susipažinimo, sužinojimo džiaugsmas.

Mugė sutraukusi ir žymius, dažnai šventėse matomus ir mažesnius tautodailininkus, amatininkus, prekybininkus, su savo gėrybėmis ir didžios į Europą ir didį gerbūvį nutaikytos kainos ir čia dažnai jau neskaičiuojantys pirkėjai. verslūs anykštėnai su savo molinėmis " rūraputėmis" paukštelių, žuvelių ir kitokių gyvių formų švilpynėmis, ir Šventosios žemupio pakrantės gyventojas Česlovas Talačka per keliolika metų jau tobulai išmokęs išskobti iš liepos drūčgalio grakštų Aukštaitijos ežerų luotą, ir rankines girnas sukti siūlę, savo valcus gyrę Ramygalos malūnininkai, ir susidomėjimą medžiokle skatinęs Antanas Turauskas ir biržietis iš to paties kaimo - Medeikių, kaip ir svarbiausiojo " Žaldokinės" herojaus prototipas, kilęs, grupės " Žaisa" dalyvis, aludaris Stasys Šernas dainų šventės proga pagal senas technologijas išviręs alaus, jo čia kelias statinaites atsivežęs ir visus su didžiu džiaugsmu vaišinęs.

Kiek čia tos dienos, nė nepamatėme kaip saulė užkliudydama gražiuosius Vilniaus bokštus ėmė prie žemelės leistis, scenoje prie Katedros vyko baigiamasis koncertas, visur zujo vaikai, ypač pamėgę, karstytis, siausti ant granitinių, patogių miesto įkūrėjo kunigaikščio Gedimino paminklo pamatų, padangėje rausvu rutuliu kabėjo, judėjo oro balionas, sutiktas šių dienų pokyliu gyvenantis " Tautos namų" iniciatorius Antanas Gudelis nuo Debeikių, neprašnekintas džiugios dienos sutaurintu veidu, matyt ir jam smagu, viltinga, praėjęs, didžiu rūpesčiu tautos ateitimi gyvenantis anykštėnas, žymus istorikas Antanas Tyla, Susipulkavimai, ir jau kelionė link autobuso - senamiesčio gatvelėmis, pro nuostabiausias Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias, poeto Adomo Mickevičiaus paminklą, Vilnelės pakrante, žvalgantis į aname krante stūksantį paslaptingąjį Užupį.

Kelionė, mintyse sūkuriu besisukantys dienos įspūdžiai, rūpesčio kupinas Rožės balsas, Viliaus juokeliai, visokiausių dainų trupinius beriančios linksmos moterėlės, ir lietuviškai žavingas, kraupokas meilės romansas iš Žydrės lupų su žodžiais": " Aš nusdrošiu pagalėlį adatos smailumo ir persdursiu sau širdelų iš to markatnumo..." Nors juk iš tiesų tokios šventės, tokios dienos suteikia daug daug džiaugsmo, vilties, tikėjimo mūsų tauta ir teisinga valstybe.

autoriaus nuotr.
Džiugi kelionės akimirka - Vilius Lapienis ir Regina Baltaduonienė.
Dainomis apie gyvenimo virsmus, meilę džiugino svėdasiškai.
Svėdasiškių tarme istoriją apie Tamašiaus laimę porino Irena Guobienė.
Aukštaitiškų nuometų pasaka - laisva " Valaukio" moterų valandėlė.
Tarp duonos raikytojų ir anykštėnės Dalia ir Laima.
Svėdasiškės patogiai įsitaisiusios Gerimino paminklo papėdėje.