į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
NVO zona

                       IDĖJOS PRISTATYMAS

 

  Mintis sutvarkyti Alaušo ežero pakrantę Svėdasų patriotų galvose sukosi gana seniai. Buvo planuojama paversti ją vientisa kompleksiškai tvarkoma teritorija, pritaikyta visuomeninėms reikmėms. Buvo tikimasi, kad pasiruošimas Svėdasų miestelio 500 metų jubiliejui duos pradžią konkretesniems žingsniams. Deja, prieš šventę kiek prašviesėjusi pakrantė ties autobusų stotele, netruko vėl užgriūti krūmais. 

 

 Įprastais mūsų akiai tapę brūzgynai, pasirodo, užkliūva mūsų svečiams. Neretai  Svėdasuose besilankantis Seimo narys Kazimieras Uoka net siūlėsi padėti projektinei darbų dokumentacijai sutvarkyti. Kraštiečių bendrijos „Alaušas“ pirmininkas Algimantas Indriūnas suagitavo didmiesčių svėdasiškius ir ryžosi pats asmeniškai tvarkyti paruošiamuosius organizacinius klausimus. 

 Dabartinė pakrantės teritorija savininkų yra  prižiūrėta ir nuolat tvarkoma

 

Deja nė viena iniciatyva nesulaukė vietinės valdžios palaikymo. Piršosi du problemos sprendimo variantai: arba keisti valdžią, arba tvarkytis privačiomis lėšomis. Juo labiau, kad Rimantas Matuliauskas yra parodęs gerą savitvarkos pavyzdį. Kasmet, metras po metro, jis iš Utenos paplentės brūzgynų atkovojo nemažą pakrantės teritoriją, pristatė suolų, lieptelių, pavėsinių... 

 

Nori nenori, šios idėjos iniciatoriams teko likti prie pirminio strateginio varianto – bendradarbiaujant su Svėdasų NVO ir paežerės gyventojais, orientuotis į kempingo tipo poilsiavietę, ruošiamą ne atsitiktiniam, o rimtam kontingentui iš visuomenininkų bei jų šeimų narių ar draugų. Pakrančių savininkai tikrai nesutiktų, kad jų žemėje būtų organizuojami lėbavimai.  

 Pakrantės savininkai yra senbuviai, gerbia iš prosenelių paveldėtą žemę ir  sąmoningai nesusigunė išpardavinėti jos rėželiais, kad graži erdvė netaptų gražių pirtelių teritorija, kaip matyti  miestelio pusėje. Be to tokios pirtelės dažniausiai tampa "kultūringo" girtavimo vietomis.

 

Paskutiniu metu šią pakrančių tvarkymo idėją teko papildyti dar vienu aspektu.  

Privatizavus žemę aplink senąją estradą, jos panaudojimas pagal paskirtį tapo beveik neįmanomas. Vienintelė masiniams renginiams tinkamesnė vieta liko kitoje ežero pusėje ties Petronių ir Repšių kiemais. Ji neapleista, prižiūrėta, pakrantė išlyginta, privesta elektra, todėl paruošti ją renginiams didesnių investicijų nereiktų. Garsą bei apšvietimą patogu ir saugu būtų valdyti  iš  gretimo pastato, ten stacionariai įrengus aptarnavimo pultą. O tai įgalintų pasiruošti renginiams per keliolika minučių. Pats vietovės reljefas irgi yra palankus masinių renginių pravedimui. 

Taip atrodytų estrados vieta iš žiūrovų pozicijos (vizualizacija)

 

Gera ir geografinė padėtis: gražus vaizdas į miestelį, patogus privažiavimas, daug vietos automobilių parkavimui. Tokia pakrantės paskirtis netrukdytų ją panaudoti ir plenerų, stovyklų, vaikų užimtumo organizavimui. Keliuką nuo kapinių iki būsimos estrados vietos galima paversti skulptūrų ar panašių meninių kūrinių ekspozicijos taku. Jie gerai atrodytų ežero fone ir kartu atkreiptų pravažiuojančių dėmesį - tam tikra reklama mūsų apsnūdusiam miesteliui. 

 

 

Demonstraciniai  gamtinės žemdirbystės sklypeliai poisio zonos teritorijoje yra patogūs apžiūrėti ne tik poilsiautojams, bet ir pravažiuojantiems. Kartu praktiškai parodoma, kaip gali derėti ši naujoviška žemdirbystė su poilsio aplinka, neprieštaraudami vienas kitam. Be to nušienautos žolės nereikia niekur išvežti - ji sunaudojama eko sklypelių "maitinimui".

 

Pagal tokią paežerės tvarkymo koncepciją, daug galimybių atsivertų ir rimtai veiklai nusiteikusiam jaunimui. Zona galėtų tapti savotišku jaunimo savivaldos poligonu: tegu galvoja, kuria, eksperimentuoja... 

 

 Savininkai neprieštarautų, kad ant ten esančių užkonservuotų pamatų būtų statomas visuomenės poreikiams naudingas statinys, bet tik kad nebūtų susietas su alkoholio prekyba ar vartojimu.

 

Kuo labiau plinta girtavimo tradicijos, tuo daugiau atsiranda žmonių, norinčių bendrauti ar ilsėtis tokioje aplinkoje, kurioje nebūtų tabako tvaiko ir šlitiniuojančių, apspangusių žmonių. Deja, daugelyje gamtoje esančių poilsio vietų tokia situacija gana įprasta. Čia pristatoma NVO zonos be tabako ir svaigalų idėja turėtų būti viena iš pasirinkimo galimybių tiek bendruomenės žmonėms, tiek svečiams, ypač atvykstantiems su mažamečiais vaikais.

 

Grįžti į pagrindinį >>>