Šią savaitę Anykščių muziejus, lajų taką ir kitas lankomas vietas užplūdo daugiausiai rusų kalba bendraujantys ekskursantai iš Latvijos, Baltarusijos bei didžiosios Rusijos. Latviams puiki proga pakeliauti iškrito trečiadienį, kuomet šalyje buvo nedarbo diena - švenčiama Latvijos valstybės atkūrimo šventė, rusams palankus buvo gegužės 1 - ios ir 9 - ios tarpušventis.

Gryni latviai ir piliečiai su latviško kraujo su slaviškų genčių genais sumaišyto, ar gryniausi rusai save " latveicais" vadinantys. Juk visai netoli - ką čia reiškia iš Daugpilio ar net Rygos iki Anykščių atlėkti. O, čia yra ką pažiūrėti, nors miestelis ir nedidelis. Ir kainos pas mus, pasak kaimynų dar mažesnės negu Latvijoje.

Visuomet nepamirštu pasiteirauti kaip mano bendravardis Raimondas Vėjuonis - šalies prezidentas gyvena. Prisimename dar ką nors malonaus iš mūsų tautų bendros istorijos, poetą rainį, apie jūras rašiusį Vilių Lacį, taip smagiai siauruką aprašiusią Norą Iksteną, vis dar euro įvedimo sukeltus pokyčius pakeiksnoja.

Baltarusai, rusai - įdomi publika. Minskas, Maskva, Peterburgas.... Aleksandras pasakoja apie visai neblogą gyvenimą imperijos sostinėje - politika jis nesidomi, suradęs laiko vienas ar su artimaisiais keliauja. Ir po Rusiją - net į Kamčiatką, Kareliją, ir Lietuvą jau ne pirmą kartą atvyko. Čia jaučiasi ramybė, jaučiasi dvasia, jaučiasi oro grynumas. Maskvoje gi net kvėpuoti sunku, kur bepasuksi - žmonių daugybė. Miesto metro per dieną pervežą nesuvokiamą skaičių keleivių - apie 6 milijonus, dvi Lietuvas. Stebėtina net man - siaurojo geležinkelio muziejėlio labirinto gidui.

Tenka susimąstyti, kai dažnas paklausia kur čia geriausia pavalgyti, kur gardžiausi valgiai, kur skaniausi cepelinai? Net keista, kai tą pačią keliautojų iš Daugpilio kompaniją vakare dar sutikau parduotuvėje, ir rytietiškų apskritumų Lena liūdnokai atsidusi pripažino, kad net dviejose kavinėse cepelinų nebegavo. Net nustebau, kad taip, juk galėjo vietoj didžkukulių įsiūlyt bent jau bulvinių blynų.

Raimondas Guobis