Nuspalvinto pasaulio labirintai...
Trijų Karalių šventėje, Svėdasų Šv. Arkangelo bažnyčioje pasibaigus iškilmingoms pamaldoms miestelio bibliotekos meno galerijoje atverta šios galerijos dailininko Raimondo Guobio meninių žemėlapių paroda „Nuspalvintas pasaulis. Anykščių kraštas meniniuose žemėlapiuose“. Eksponuojama penkiolika didelio formato paveikslų pieštų juodu gėliniu bei spalvotais akvareliniais pieštukais, juose išradingai pavaizduotos veik visos Anykščių rajono parapijos ir aplink Butėnus šalia Šventosios esantis Dausuvos pasaulis.
Į galeriją sugūžėjo geras pusšimtis svėdasiškių ir svečių, kur juos pasitikau didžia žinia, kad prasideda 2019 – ųjų – didžiojo svėdasiškio, kan. Juozo Tumo – Vaižganto metų kultūrinis sezonas Svėdasuose. Po to jau keliolikai minučių pasinėriau į smagų pasakojimų, didįjį mano, kaip piešėjo, šiokio tokio dailininko nuotykį, kuris vainikuotas.labai spalvingais, tiesiog linksmais, svarbiausiais krašto simboliais apkaišytais, užrašais patikslintais paveikslais.
Piešiniai - tikrame mastelyje tarp plokštumas raižančių kelių, upių, upelių besidriekiantys autoriui gerai pažįstami pasauliai. Juk daugelyje vietų teko pabuvoti jas pažinti, istorija domėtis, su žmonėmis kalbėtis, todėl ir kiekviena vietelė yra sava, išgyventa, juk dažniausia keliauta dviračiu ir saulei kepinant ir vėjui siaučiant ir lietui lyjant, visoje esybėje pulsuoja tos vietos, žinojimas kur kalnelis, kur slėnis, kur gražus vienišas medis, o kur visas šilas.
Juk jau daugiau negu tris dešimtis metų gyvenu krašto istorijos reikalais, stengiuosi ją pažinti ir skleisti rašydamas knygas, straipsnius, vesdamas ekskursijas, besidarbuodamas Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko – Vienuolio muziejuje. Prieš porą metų sugrįžo vaikystėje svaiginęs noras piešti ir tada krašto istoriją ėmiau populiarinti piešiniais bei meniniais žemėlapiais.
Pirmąjį tokį žemėlapį nupiešęs po istorinio pažinimo žygio po gimtąjį Butėnų kaimą, kuomet į tris nedidelius lapus greitai, skubriu piešimu sudėliojau ką kelyje mačiau ir patyriau. Plačiai paplito nupieštas, spaustuvėje išleistas ir pagal susitarimą dovanai dalintas Šventosios upės Aukštaitijoje meninis planas, šių metų vasarą Svėdasų miestelio 515 – ojo jubiliejaus proga nupieštas miestelio ir apylinkių planas.
Šioje parodoje yra du Svėdasų ir apylinkių planai, kuriuose nupiešti svarbiausi objektai taip kaip atrodo, čia ir bažnyčių bokštai, įdomesni pastatai, koplytstulpiai, kryžiai, herbai, sentencijos, pažymėti daugeliui jau primiršti ar net nežinomi vietovardžiai, po Radvilus simbolizuojančiu ereliu išrašiau uždegantį šios narsios valstybininkų giminės šūkį: „Nugalėsim arba mirsim“.
Tėvonijos žemė tarp Butėnų ir Vyžuonų pavadinta „Dausuva“, taip pat savo paslaptis ir įdomybes atveria spalvingame plane, kurio kampuose – plasnojanti pelėda, Vyties siluetas bei šuolyje išsirietęs marguolis lydys. Debeikių apylinkių plane surasime ir šiam kraštui būdingus kumelius, prie Inkūnų vyrai kerta miškus, varo naminukę, o moterys dideliais krepšiais neša miško uogas į turgų.
Viešintos kyla televizijos ir bažnyčios bokštais, Paežerių sentikių cerkve, spindi ežerų akimis, Surdegis su bažnyčia bei Papilių koplyčia ir Raudondvariu, Troškūnai su barokiniais bokštais, miškais, Barboros akmeniu, Traupis su herbo žolynu – Šerine kalnarūte, Nevėžio juosta, Kavarskas šalia melsvo Šventosios upės kaspino, aplink Virintą sukaišytos Kurklių įdomybės, stebuklais pagarsėję Skiemonys ir žinoma tikriausia anykštietiško pasaulio sostinė – Anykščių miestas, su aukščiausia bažnyčia, Puntuko akmeniu, Lajų taku, traukinuku ir Juškų agurkais.
Žemėlapiai tikriausias papuošalas namams, mat jie ir spalvingi ir informatyvus, tarsi ir vieną ar kitą vietelę aplankyti kviečia. Juk viena ar kita vieta pažymėta ne šiaip sau, ji įdomi, svarbi istoriškai, tapybiška. O jeigu dar tokių žemėlapių atlasą išleidus. Tai gražumas, tai dovana neįkainuojama ne vienam vietiniam ir kraštą lankančiam svečiui būtų.
Raimondas Guobis
Autoriaus nuotr..
Spalvingų paveikslėlių fragmentuose – istorinių Svėdasų ir baltojo gandro skriejančio virš svajonių žemės – „Dausuvos“ vaizdiniai.
© 2024 svedasai.info | Interneto svetainių kūrimas
|