Dažnokai tenka važiuoti maršrutiniu autobusu iš Svėdasų į Anykščius ir atgal, tad pastebėjau mūsų kultūrai svetimų, nesuprantamų, tiesiog perverstų ir gal net pražūtingų lietuviško mandagumo apraiškų. Nauji papročiai ir blogis, kuris auga ir dar didesni blogį gimdo.

Tarpukaryje ir net sovietmetyje buvo priimta, visose gero elgesio taisyklėse skelbiama, kad įlipant į autobusą jaunam vyrukui ar mergaitei dera pirmiausia praleisti vyresnius žmones, ypač moteris. Deja ryte važiuojant pastebėjau visai atvirkščią vaizdą - ir Pauriškiuose ir Leliūnuose ir Čekonyse sustojus pirmiausia į autobusą su trenksmu ir šiokia tokia energija suguža maži ir didesni mokinukai, o jau po to įlipa juos mandagieji praleidę suaugusieji.

Vyresniesiems atsisėsti tenka tik tada, kai lieka laisvų vietų, kad kas užleistų vyresniam vietą retas atvejis. Panašūs vaizdai ir vakare, jaunuoliai tarsi vadovaujasi senu, jau sovietmečiu girdėtu posakiu: " Kai būsiu senas pastovėsiu". Jei būtum iš kur toliau atvykęs gal ir pagalvotum, kad ir turi būti taip, kad jauniems visur keliai...

Bet iš tiesų ne. Tai yra ne tik nemandagumo bet ir nepagarbos apraiškos, paskui kurias seka ir grubūs žodžiai, ir keiksmai ir veiksmai - viskas labai tampriai surišta. Suaugęs žmogus, auklėtojas pagelbėti tokiems jaunuoliams nedrįsta, nes nežino kokios reakcijos sulauksiąs, autobuse, nors turėtų neauklėja vairuotojas, mokykloje į daug ką atlaidžiai žvelgia mokytojas. Net ausis linksta kartais išgirdus kokius žodelius kai kurie jaunieji šaunuoliai vartoja į savo, sakytum ir nekvailą kalbą nuolat įterpdami.

Taip mūsų laikais tik vienas kitas protiškai atsilikęs vaikis burnodavo, o dabar tik susirinko į būrelį ir tuoj: " k...., b...," o dažniausiai tai nuolatinis ; " eik tu na" tik ir girdisi. Taip kalba ir ne vienas šviesaus ir garbingo Vaižganto krašto paauglys ar didesnis nepraustaburnis.

Gėda, skaudu ir nesuprantama. Kaip nesuprantama, kodėl mokyklose nebėra elgesio pažymio. Juk ankstesniais laikais jis buvo svarbiausias, nes mokykla net tik mokė bet ir auklėjo žmogų, nebuvo dalykiška paslaugų teikėjų įstaiga, buvo suprantama, kad geriau kažko nemokantis, nei neišsiauklėjęs, gėrio nuo blogio neskiriantis žmogus. Nes kuo mokytesnis nedorėlis tuo didesnė žala visuomenei.

Raimondas Guobis