Lietuva nuo seno vadinama Marijos žeme, todėl tikintieji ir tik Dievo bei tikėjimo savojo ieškantys nuolatos mini Dievo Motinai pašvęstas šventes. Rugpjūčio viduryje paminėta Žolinės - Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė nusirito laiko vieškeliais ir beveik užsimiršo, jau tuoj minėsime Mergelės Marijos gimimo šventę - rugsėjo 8 - ąją - Šilinę. Svėdasiškiuose katalikai meldžiasi prie seno, kadaise stebuklais garsėjusio dievo Motinos Škaplierinės paveikslo bažnyčioje, dažnas užklysta į grafų Marikonių dvaro koplyčią kryžkelėje prie Bajorų pušynėlio.

Dar XIX amžiaus viduryje pastatyta, austrų architekto Georgo Vernerio suprojektuota nedidukė Dievo Motinos šventovė ypatingai nukentėjo nuo XX amžiaus pabaigos, jau nepriklausomos Lietuvos barbarų - unikali Marijos Karalienės su Kūdikiu skulptūra buvo pavogta ir iki šiol nesuieškota. Prisiminus daugybę kultūrinių paminklų vagysčių ir paniekinimų kyla klausimas: kas privers policiją deramai dirbti?

Žinoma į pavogtosios vietą buvo pastatyta nauja Mergelės Marijos figūra - dideliu tiražu platinta " Roza Mistica" skulptūra, kol kas be jokios istorinės vertės. Nuolat koplytėlę puošiančių tikinčiųjų kasmet mažėja - iškeliauja į Anapilį arba senatvės negalių, suspaudimų kamuojamos netenka jėgų. Gyvų gėlių jau retai kada koplytėlėje težydi, nieks seniai nenupina ir kadaise šviesias skliautuotas erdves puošusių taip nuostabių katpėdėlių žiedų girliandų.

Kažkam iš vyresniųjų patarus, šiemet katpėdėlių vėriniais Marijos koplytėlę panoro išpuošti kelios nedidelės Svėdasuose pas senelius atostogaujančios mergaitės iš Vilniaus - Vytauto Kirdeikio anūkės Ieva ir Aušra bei Stasio Jakniūno anūkėlė Marija. Prisirinko nuostabiųjų auksažiedžių gėlelių miestelio palaukėse, ilgokai, kantriai ir kruopščiai pynė, gal ne visai tobulai pavyko, patirties pritrūko, bet vis gi neįprastas vėrinys Dangaus Karalienei nuo šiolei puošią mažąją kryžkelės koplytėlę. džiaugsmas ir viltis, kad kitąmet pavyks dar geriau, tobuliau.

Raimondas Guobis