Jau 15 metų veikianti Svėdasų bibliotekos meno galerija, joje surengta daugiau negu pusšimtis tapybos, akvarelės, pastelės, kitokiais būdais pieštų paveikslų, grafikos darbų, fotografijų ir kt. parodų, šių metų rudenį lankytojus pradžiugino ir pirmąja įdomiosios istorijos ekspozicija - legendinio Svėdasų puodžiaus Adomo Neniškio XIX - XX amžiuje žiestais puodais ir puodžiukais.

Pažymėtina, kad Svėdasai puodais ir puodžiais buvo garsūs jau nuo seniausių laikų, XVI šimtmetyje, kuomet čia viešpatavo kunigaikščiai Radvilos, dar praeito XX amžiaus pradžioje buvo bene šešios puodžių dirbtuvės įsikūrusios daugiausia, prie ežerus jungiančio upelio besiglaudžiančiame mažažemių kvartale vadinamame " decincinomis". Čia žiedimo ratus sukė, išžiestus puodus degė broliai Bubliai, Kirdeikis, Zobarskai, Čeplinskas ir jau minėtas A. Neniškis.

Šis gimęs apie 1864 m. vyras į Svėdasus matyt atėjo iš gretimos Salų ar dar tolimesnės parapijos, žemės turėjo tik dešimtinę, pragyveno ir didelę šeimą augino parduodamas puikius puodus. Geriausiais įvairių dydžių ir formų puodais jie aprūpindavo vietinius gyventojus, sėkmingai parduodavo aplinkinių miestelių ir didesnių miestų Rokiškio, Kupiškio, Utenos bei Anykščių turguose. Kuomet jis mirė dabar nebeprisimena nei vienas iš kelių dar gyvenančių Svėdasuose anūkų. Greičiausiai jį kapinių žemė priglaudė prieš pat Antrąjį pasaulinį karą.

Užsiėmimas paslaptingas, egzotiškas. Puodžius Čeplinskas net tapo literatūriniu herojumi, jo amato grožybes regėjęs vaikystėje, knygoje " Su kuo valgyta druska" vaizdžiai aprašė Juozas Baltušis, dar pridūręs ir prisipažinimą, kad daug metų svajojęs tapti ne kuo kitu bet tik puodžiumi.

Svėdasų meno gksponuojamus puodus išsaugojęs meistro proanūkis, dailininkas restauratorius, o tiksliau - pasak darbo pažymėjimo " lipdytojas" Kęstutis Neniškis kalbėjo apie mūsiškį, puikiausiu moliu turtingą kraštą, dar dabar žemėje tebeglūdinčius didžius turtus ir lipdytojų, keramikų rankų besiilginčius molio klodus, apie viltį, kad jaunieji svėdasiškiai mokykloje ar bendruomenės erdvėse bus masiškai mokomi molio pažinimo - lipdybos ir kitų menų. Juk tai nuostabiausia plastinė medžiaga, galinti išugdyti puikiausių meistrų. Žodelytį tarė muziejininkė iš Anykščių, amatų centro Niūronyse keramikė Skaidrė Račkaitytė, dirbtuvėlės Inkūnuose savininkė, keramikų stovyklų rengėja Renata Umbrasė, kanklėmis ir gitara pagrojo minimo puodžiaus proproanūkė Aušrinė Neniškytė.

Ekspozicijoje puodai sudėlioti egzotiškai " piramide" - žemiau didžiausias " jukinis", o viršuje patys mažiausi puodžiukai - " simpatukai". Stiklinės spintos sienų ir lentynų skaidrumas sužadina norą molinius svėdasinius stebuklus žiūrinėti iš visų pusių, gėrėtis tarsi erdvėje sutingusiu jų skrydžiu. Tad keleivi, pro Svėdasus jei keliausi, nepamiršk sustoti, užeiti į meno galeriją ir " puodžių rojaus" relikvijas apžiūrėti.

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Tarsi dangaus erdvėse skriejantys, stiklinėje spintoje išdėlioti XIX - XX amžiuje Svėdasų puodžiaus Adomo Neniškio padaryti puodai ir puodžiukai.