"Respublikos" nuotrauka

Šeštadienį po Šv. Mišių Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukštaitiškai aukšto kalno stačiame šlaite, giminės kape - Rokantiškių kapinėse palaidoti iš Galvydžių kaimo Svėdasų parapijoje kilusios žinomos fotomenininkės, fotoalbumų bei knygų autorės Onos Pajedaitės palaikai. Valingos, darbščios ir tiesios svėdasiškės gyvybė užgeso 91 - uose metuose.

Jaros upė, kalnai ir slėniai, netoliese ošianti Šimonių giria ir aukštas bei laimingas Aukštaitijos dangus. Jauniausia nemenką 38 ha ūkį valdžiusios Juozo ir Anelės Pajedų dukra augo džiugioje dar dviejų sesių ir trijų brolių meilėje ir jaukume. Pradžios mokslus ėjo Pauriškių pradžios mokykloje, prisimindavo tėviškai rimtą mokytojo Antano Pliupelio globą, vaikiškus žaidimus ir skiepijamą meilę tėvynei ir teisingumui. Vėliau jau aukštesnio mokslo siekė Utenos, Kupiškio, Anykščių gimnazijose. tik pasibaigus karui - tėviškės rojus buvo sunaikintas. sovietiniai okupantai ir jų talkininkai vienus ištrėmė į Sibirą, kitus įkalino, o likusieji išsiblaškė po Lietuvą. Onutei pavyko išvengti represijų.

Po lituanistikos studijų Vilniaus Universitete ilgokai gimtosios kalbos mokė Vilniaus lengvosios pramonės technikumo moksleivius, pati dieviškai pamėgusi keliones stengėsi kuo daugiau nuostabiojo pasaulio parodyti ir savo mokytiniams. Sulaukusi penkiasdešimties pasuko laisvo menininko keliu - tapo profesionalia fotografe. išgarsėjo fotografuodama kultūros ir meno žmones, rašytojus. Juozas Baltušis yra pasakęs, kad yra daug gerų fotografų, bet Pajedaitė geriausia.

Sudarė albumus " Ji buvo Simonaitytė", " Mano Marcinkevičius", " Kuriančios moterys", parašė atsiminimų knygas " Viską lengvai", " Kelionių mozaika" ir kt. Ypatingai mėgo gamtą, mūsų nuostabiąją Baltiją, upeles - Jarą ir Šventąją, tėviškės apylinkių miškus. Grybavimas, kaip ir kasmet rūpestingai sodinamas ir prižiūrimas daržas, vegetariški - labai sveiki ir į ilgaamžystę vedantys pabadavimai. Unikalūs receptai ir visame Vilniuje žinomi Pajedaitės grybai. Ir širdimi matuojama bičiulystė.

Noras skleisti sukauptus lobius internetu ir kartu su sūnėno Roberto sūnumi sukurta dovana Lietuvai - svetainė www.onapajedaite.lt Nepastebimas rengimasis paskutinei kelionei, nuojautos ir viltis dar pabūti. Unikalių negatyvų - 65 tūkstančių vienetų, perdavimas Nacionaliniam muziejui, noras biblioteką ir šiek tiek fotografijų dovanoti tėviškės miestelio - Svėdasų bibliotekai taip ir liko neišpildytas. Tikimasi, kad giminės žinodami O. Pajedaitės valią taip ir padarys. Staigi ir netikėta mirtis sutrukdė tai padaryti jai.

Po kelių valandų atsisveikinimo Laterano salėje kūnas buvo kremuotas. Šv. Mišių Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukai vadovavo klebonas, monsinjoras Edvardas Rudzikas. Pamoksle plėtojo apaštalo Šv. Pauliaus laiško Romiečiams teiginį: " Kūrinija laukia kada bus apreikšti Dievo vaikai..." Rokantiškių kapinėse ir prie gedulingų pietų stalo buvo pasakyta keltas kalbų: artimųjų vardu Aldona Vasiliauskienė, bičiulių - Birutė Markelienė, kraštotyrininkų - Irena Seliukaitė, o svėdasiškių bei anykštėnų pagarbą teko pareikšti man. Prieš išsiskirstant tėvynei nusipelniusios velionės garbei taip keistu, senoviškai lenkišku vardu pavadintos kavinės " Sakwa" ( liet. pinigų maišas) menėje nuskambėjo " Lietuva brangi". Šviesios ir smagios kelionės dangaus takeliais, Onute.

Raimondas Guobis