Simpatinga brandžių prancūzų pora - Catherine Siutes ir Nicolus Morin net rugsėjo pirmąją išvykę iš savo sodybos netoli Montelimer miestelio Drome provincijoje Pietų Prancūzijoje, paskutinįjį žiemos sekmadienį valandėlei užklydo į Anykščių geležinkelio stotį. "Romantike, romantike..." - laisvųjų europiečių dvasia kartu su šypsenomis veržėsi iš jų lūpų. Pasikalbame apie kelionę ir gyvenimą? Kodėl gi nepasikalbėjus, pasikalbėkime....

Kodėl gi žmonės taip keliauja? Kodėl palieka savo namus mėnesių mėnesiams - kas čia išbandymas ar kažkokia artėjančios lemties repeticija. "Na ne" - sako Caterine ir Nicolus pritaria, po kelias dienas ar savaitę ir anksčiau pakeliaudavę, o Rytų Europos kraštus pamėgo tuomet kai apie 1993 m. nuvyko į dailininkų stiklapučių, toks yra ir Nikolus, ( nors dabar daugiausia duoną pelnosi staliaus darbu ) plenerą Lvove, ten susipažino su menininkais iš Baltijos šalių, buvo atvykęs ir į meninio stiklo simpoziumą Panevėžyje.

Išsirengė, susikrovė mantą, savo keturių senovinės Pravanco veislės " tunų" avių, avino, jų prieauglio bei dviejų asilų ūkį patikėjo bičiuliams ir mintyse pasimeldę kelionių dievams užvedė savo automobilio - namelio motorą. Atsisveikino su Prancūzija iki pat birželio ir pasuko šiaurės link - per visą šalį nuriedėjo Į Bretanę. Ten kur yra Bresto miestas, mat sumanė savo kelione sujungti jį su Brest Litovsku Baltarusijoje - nuo Bresto iki Bresto.

Niekur neskubėjo, kur patikdavo sustodavo 2 - 3 dienoms, pabendraudavo su žmonėmis, bandė pažinti jų gyvenimus. Didelių vandenų, stichijų mylėtojai, tad riedėjo arčiausiai jūrų besidriekiančiais keliais per Belgiją, Olandiją, Daniją`, Vokietiją, labai patikę Tekselio ir Riugeno salos iki pat Rostoko iš kur niro gilyn į žemyną pro Drezdeną iki pat Pilzeno Čekijoje, kur ilgesniam laikui apsistojo pas bičiulius. O tuomet Vroclovas, Gučis, Varšuva, Gdanskas, iš ten jau tiesiu taikymu į Lietuvą.

Stabtelėję Panevėžyje, po to Rygoje, visą mėnesį gyveno Taline, kur ne tik viešėjo, dykinėjo bet ir dirbo - Nicolus iliustravo vaikišką knygutę, šį tą meniško sukūrė iš stiklo. Catherine ten pasidžiaugė žiema ir sniegu, mat kažkada gyvenusi Alpėse, nūnai daugelį metų veik nemačiusi sniego čia dar pasimėgavo ir beveik 30 laipsnių šaltuku. Klajonės po Estijos pietus, pažintis su Latvijos įdomybėmis ir Lietuva su keliomis valandėlėmis Anykščiuose. Moteris prasitarė esanti profesionali audėja, todėl jai labai knieti pamatyti audinių kolekciją ir susipažinti su patyrusiomis bei jaunesnėmis audėjomis Amatų centre Niūronyse.

Mūsų šalis jiems - erdvių laisvės, vis dar didelių miškų kraštas, oazė kur dar daugelyje vietų be baimės galima kūrenti laužą, pasistatyti palapinę, nevaržomai pasivaikščioti. Ir žmonės čia daug nuoširdesni, visuomeniškesni, ne taip kaip Prancūzijoje, kur dauguma gyventojų uždari, beviltiški individualistai. Gera čia...

​Raimondas Guobis.