Matyt pirmą kartą nedidelio Svėdasų miestelio istorijoje, jo gyventoja, gimnazistė Aušrinė Neniškytė 2016 m. lapkričio mėnesio 28 - ąją, Bulgarijoje laimėjo Kijokušin Europos čempionato bronzos medalį.

To nebuvo net tada, kai sportas buvo visuotinis, beveik nebuvo nei vieno nesportuojančio berniuko, nei vienos mergaitės, bet tai buvo megėjiškai ir didžiausi talentai dažnai toliau laimėjimų Anykščiuose nepajudėdavo. Dabar gi Aušrinės talentas papildytas jos kantrumu, sumanumu ir profesionaliomis treniruotėmis išgarsino Lietuvą ir Svėdasus..

Jis paprasta, niekuo neišsiskirianti iš kitų savo bendramokslių, tačiau rimtai žvelgianti į šį pasaulį, nenuklystanti į kvailybes, tokia kokia ją sukūrė garbingos giminės praeities ir dabarties pavyzdžiai, asmeniniai išgyvenimai. Jai dar tik šešiolika, ji aukštą, ji tvirta. Mėgsta piešti, mėgsta dainuoti ir groti. Pianinu, gitara, kanklėmis. Sėkminga skautė, daug kartų dalyvavusi šios draugijos dainų konkursuose, daug kartų tapusi laureate, nugalėtoja.

Jau septinti metai žavisi labai jau ne švelniu sportu karatė. Kontaktine šios rytų kovos menų forma Kijokušin. Geras treneris Eugenijus Šilaika, treniruotės vykstančios čia pat, visada vėsioje Svėdasų Juozo Tumo - Vaižganto gimnazijos salėje. Beje nuvažiavus į Sofiją, tas vėsumas tapo privalumu - kitiems buvo šalta, o ji jautėsi įprastai, tiesiog puikiai.

Anksčiau niekur toliau nuo Anykščių vykusiose varžybose nedalyvavusi. Tiesiog nedrįsdavo. šių metų balandyje pirmą kartą dalyvavo Lietuvos čempionate ir jaunučių tarpe laimėjo antrąją vietą. Todėl buvo pakvietė į Lietuvos rinktinę ir dalyvavo Europos čempionate Sofijoje. Debiutas vainikuotas bronzos medaliu.
Kaip viskas buvo. Įtemptos pasirengimo dienos, ypač įtempta nesibaigiančios kovos diena..

Po to jau kelionė autobusu į Berlyną, taip taupant pinigus, iš kur orlaiviu nuskrido į Bulgarijos sostinę. Treniruotė, svėrimai, pasirengimai prisiuvant lietuviškus simbolius prie medvilninio kovos kostiumo " kimono ", nakvynė prabangiame viešbutyje " Marinella ", devintame aukšte, bičiulystė su kambarioke - vilniete Eliza.

Naktis be sapno, lengvi pusryčiai - avižiniai drybsniai su jagurtu, kelionė autobusu - tik dešimt minučių iki sporto rūmų. Jaudinanti kovų diena. Dviem valandom vėluojantis susirėmimas, mat užsitęsė Katos rungtys ir suaugusiųjų varžybos. Pagaliau dvi kovos. Mažesnė bet labai tvirta, kiek išsigandusi lenkė.

Minutė grumtynių, jos klasta - nors nekliuvo susiėmė už kaklo, kuria nepapirko teisėjų, ir pusė minutės smūgiavimo. Laimėjusi už aktyvumą. Antrojoje kovoje, ji beveik 180 centimetrų ūgio, apie septyniasdešimt kilogramų sverianti svėdasiškė susidūrė su gerokai aukštesne ir stambesne vengre.

Pradžioje nusileidusi vėliau jau nesugebėjo prisivyti, dauguma iš penkių teisėjų kilstelėjo varžovės pergalę pripažįstančias vėliavėles, o ją nugalėjusi priešininkė tapo čempione. Taisyklės tokios - vos pralaimėjęs iškrenti, tačiau ir tos vienintelės pergalės pakako pasipuošti Europos čempionato bronzos medaliu. Taip pat buvo įteikta ir didelė,tauriai blizganti taurė.

Kukliai šypsosi. " Na aš gi nesu labai gera karatistė. Daug silpnų vietų, daug netobulumų..." - kuklinasi senojo žemyno bronzininkė. Dar niekas iš svėdasiškių Europos čempionato medalio jokioje sporto šakoje niekas nebuvo laimėję? Pamąsčiusi aušrinė tarsi ir prisiminė, kad lyg tai kažką buvo laimėję, gal net varžybose Paryžiuje taip pat kovų menais užsiiminėję jos pusbroliai Paulius ir Evaldas Putrimas?.

Raimondas Guobis
Autoriaus nuotr.

Štai toks 2016 m. Europos čempionato Sofijoje medalis su liūtu
Europos čempionato prizininkė Aušrinė Neniškytė geba narsiai kovoti, bet būna - mielai paima paveldėtas iš senelių Neniškių kankles ir pagroja tautiškų melodijų